Psichikos sveikatos centras

Psichoterapija

Psichoterapija – gydymo metodas, kuris, padedant psichoterapeutui, sudaro galimybę pačiam žmogui atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei – gerai jaustis. Bendraudamas su klientu, psichoterapeutas geba greitai nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti.

Tai specifinis santykis, kuriam psichoterapeutas, remdamasis savo profesiniu pasiruošimu, vadovauja taip, kad padėtų pacientui sveikti.

Daugelio psichikos ir elgesio sutrikimų atsiradimui bei žmogaus charakterio formavimuisi turi įtakos bendravimo įgūdžiai išmokti anksti vaikystėje. Tuomet ir tose aplinkybėse tai buvo optimalus prisitaikymas prie sąlygų. Problemos kyla, kai keičiasi gyvenimo aplinkybės: vaikai užauga, tėvai pasensta, tenka bendrauti su daugybe žmonių, turinčių visai kitokius bendravimo įpročius arba tenka susidurti su stresinėmis situacijomis, kurių niekada anksčiau neteko patirti. Anksčiau išmokti bendravimo įgūdžiai gali pasirodyti neefektyvūs ir vietoj to, kad padėtų pasiekti norimo tikslo, sukelia visai priešingas reakcijas. Žmogus patiria frustraciją, kurią lydi nerimas, depresija, pyktis ir agresyvumas, įvairios fobijos, valgymo, miego sutrikimai, nuolatinė vidinė įtampa arba konfliktai su aplinka ir artimais žmonėmis.

Tiems, kurie nelinkę suprasti ir kalbėti apie jausmus arba tiesiog „nežino“, ką tai reiškia, psichologinis stresas gali sukelti psichosomatinus susirgimus: hipertoninę ligą, metabolinį sindromą, vedantį prie kraujagyslių aterosklerozės ir kitų pasekmių, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę, dirgliosios žarnos sindromą, įvairias odos reakcijas.

Psichoterapijos tikslas padėti suprasti jausmų suvokimo bei reiškimo, mąstymo ir elgesio būdus, kurie esamoje situacijoje tapo nenaudingi ir sukelia liguistus simptomus, bendrą diskomfortą, blogina gyvenimo kokybę, gadina tarpasmeninius santykius. Neužtenka suprasti, bet dažnai reikia keisti savo nuostatas, įsitikinimus ir elgesio įpročius. Tam reikia skirti pakankamai laiko. Todėl psichoterapija skirstoma į trumpalaikę (iki 20 savaičių), vidutinės trukmės (1 – 2 metai) ir ilgalaikę (daugiau negu du metai).


Į viršų