Avevita klinika

Atskirų organų ir sistemų tikrinimo programos

Krūties vėžio profilaktinio tikrinimo programa

1. ONKOLOGO KONSULTACIJA. Duomenų apie pacientės sveikatos būklę surinkimas, apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai),
  • leukograma,
  • retikulocitai,
  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG),
  • C-reaktyvaus baltymo kiekybinis nustatymas (CRB).

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį ir kiekį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų.

3. Bendras šlapimo tyrimas. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus.

4. Krūtų echoskopija su echogramomis (rekomenduojama atlikti iki 40 m.). Tyrimas leidžia diagnozuoti krūties ligas: cistas, mastopatiją, auglius. Tiriama, ar yra pakitimų krūtyse, pažastų limfmazgiuose.

5. Mamografija (krūtų rentgeno tyrimas) su mamogramomis (rekomenduojama atlikti nuo 40 m.). Krūties vėžio diagnostika, kitų krūties ligų diferencinė diagnostika. Šiuo tyrimu galima diagnozuoti tokias ligas: krūties piktybinius ir nepiktybinius auglius, krūties cistas, mastopatijas, krūties pūlinius, mastitą (krūties uždegimą).

6. Citopatologinis plonos adatos aspirato tyrimas*. Patologinių ląstelių ištirimas gautu iš apčiuopiamų ir neapčiuopiamų krūtyje esančių mazgų. Auglių ir ikivėžinių būklių diagnostika, metastazių ir recidyvų nustatymas. Citopatologinio tyrimo išvada paremta subjektyvaus ląstelių ir jų grupių vertinimo duomenimis. 

7. CA 15-3*. Krūtų vėžio žymuo kraujyje.

8. CEA*. Vėžinis embrioninis antigenas.

*Atliekama tik tuo atveju, jei skiria gydytojas onkologas po pirminės konsultacijos. 

Ginekologinės sistemos tikrinimo programa

1. AKUŠERIO GINEKOLOGO konsultacija. Duomenų apie galimas pacientės ginekologines ligas surinkimas (anamnezė), apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai),

  • leukograma,

  • retikulocitai,

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę.

3. CA 125 tyrimas. Pirminė kiaušidžių vėžio diagnostika. Šis žymuo labiausiai susijęs su kiaušidžių vėžiu, tačiau jo koncentracija gali padidėti sergant gimdos, krūties, storosios žarnos, plaučių vėžiu arba lėtinėmis uždegiminėmis ligomis.
CEA. Vėžinis embrioninis antigenas.
Ca 15-3. Krūtų vėžio žymuo.

4. Bendras šlapimo tyrimas. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus.

5. Citopatologinis profilaktinis tyrimas (PAP tepinėlis). Atlikus tyrimą, įvertinama rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

6. Makšties švarumo laipsnio nustatymas. Uždegiminių ir lytiškai plintančių ligų profilaktika.

6.1. ŽPV aukštos rizikos genotipų patikrinimas. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas.

7. Echoskopinis lytinių organų tyrimas (vaginalinė echoskopija). Apžiūrimos kiaušidės, kiaušintakiai, gimda. Nustatomos gimdos, kiaušidžių ligos.

Šlapimo sistemos tikrinimo programa (moterims)

1. UROLOGO konsultacija. Duomenų apie galimas pacientės ginekologines ir šlapimo takų ligas surinkimas (anamnezė), apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Kraujo tyrimai:

2.1. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai)

  • leukograma

  • retikulocitai

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles, jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų.

2.2. Gliukozės kiekis. Koncentracijos pokyčiai kraujyje rodo cukraligę, kasos, kepenų, inkstų ligas, metabolinį sindromą. 

2.3. Kreatininas. Tyrimas svarbus inkstų ligų diagnostikai.

2.4. Šlapimo rūgštis. Sergant inkstų ligomis, nustatomas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis.

2.5. Šlapalas. Sergant inkstų ligomis, nustatomas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis.

2.6. Na, K, Ca. Jų koncentracijos pakitimai būdingi įvairioms inkstų ligoms.

3. Šlapimo tyrimai:

3.1. Bendras šlapimo tyrimas. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, šlapimo organų veiklą, medžiagų apykaitos sutrikimus.

4. Instrumentiniai tyrimai:

4.1. Echoskopija su echogramomis (inkstai, šlapimo pūslė, liekamasis šlapimas). Diagnozuoja inkstų, šlapimo pūslės susirgimus, patologijas. 

Šlapimo sistemos tikrinimo programa (vyrams)

1. UROLOGO konsultacija. Duomenų surinkimas iš paciento (anamnezė) apie galimas urologines ligas, apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo paskyrimas, rekomendacijos.

2. Kraujo tyrimai:

2.1 Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai) 

  • leukograma 

  • retikulocitai 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) 

Šis tyrimas suteikia informaciją apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), ląstelių pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija, vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda atrinkti daug skirtingų ūminių ir lėtinių ligų.

2.2 Gliukozės kiekis. Padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, inkstų ligas (dėl cukrinio diabeto dažnai vyrams atsiranda erekcijos sutrikimų).

2.3 Kreatininas. Šis rodiklis padeda įvertinti, inkstų filtruojamąją funkciją.

2.4 Šlapimo rūgštis. Sergant inkstų ligomis, randamas padidintas šlapimo rūgšties kiekis.

2.5 Šlapalas. Parodo bendrą inkstų veiklą.

2.6 Na, K, Ca. Jų koncentracijos pakitimai būdingi įvairioms inkstų ligoms. 

2.7 Prostatos specifinis antigenas. Specifinis žymuo, kuris atsiranda kraujyje sergant išimtinai prostatos gerybiniu ir piktybiniu augliu. Ankstyva prostatos vėžio diagnostika.

3. Šlapimo tyrimai:

3.1 Bendras šlapimo tyrimas. Infekcinės, uždegiminės šlapimo takų ir inkstų ligos bei kt. ligos.

4. Specialūs tyrimai:

4.1. Prostatos masažas. Atliekamas tam, kad paimti prostatos sekreto tyrimui.

4.2. Prostatos sekreto tyrimas. Nustatoma sekreto sudėtis, patologiniai pokyčiai, uždegiminiai prostatos procesai.

5. Instrumentiniai tyrimai:

5.1. Echoskopija su echogramomis (inkstai, prostata, šlapimo pūslė, liekamasis šlapimas). Diagnozuoja inkstų, prostatos, šlapimo pūslės susirgimus, patologijas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos tikrinimo programa

1. KARDIOLOGO konsultacija. Duomenų apie galimą paciento širdies ir kraujagyslių ligą surinkimas (anamnezė), apžiūra, kraujospūdžio matavimas, tyrimų rezultatų aptarimas, širdies ir kraujagyslių igų nustatymas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Kraujo tyrimai:

2.1. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai) 

  • leukograma 

  • retikulocitai 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę.

2.2. Bendras cholesterolio kiekis.  Šis tyrimas labai svarbus vertinant riziką susirgti koronarine širdies liga ir miokardo infarktu. Vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo frakcijos (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis), arba „blogasis" cholesterolis, kurio koncentracijos didėjimas didina riziką susirgti koronarine širdies liga, bei „gerasis" cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), kurio normali koncentracija mažina riziką susirgti koronarine širdies liga.

2.3. „Blogasis" cholesterolis (MTL).

2.4. „Gerasis" cholesterolis (DTL)

2.5. Trigliceridai Koncentracijos padidėjimas kraujyje siejamas su bendru lipidų koncentracijos kraujyje padidėjimu, taip pat galimas dėl negydyto cukrinio diabeto, išeminės širdies ligos, miokardo infarkto ir kt.

2.6. Gliukozės kiekis Koncentracijos pokyčiai kraujyje rodo cukraligę, kasos, kepenų, inkstų ligas, metabolinį sindromą. Esant nuolatiniam gliukozės padidėjimui, didesnė aterosklerozės rizika (miokardo infarktas, insultas, periferinės kraujotakos sutrikimai).

2.7. K, Na, Mg. Jų koncentracijos pakitimai būdingi įvairioms ligoms.

3. OKULISTO konsultacija Akių dugno tyrimas - nustatomos padidinto arterinio kraujo spaudimo ligos arba bendrinės aterosklerozės simptomai Bendras šlapimo tyrimas Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus.

4. Ramybės būsenos elektrokardiograma (EKG). Labai vertingas tyrimas diagnozuojant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, gresiantį miokardo infarktą.

5. Krūvio EKG (veloergometrija). Tyrimas labai svarbus vertinant širdies raumens būklę, tikimybę susirgti miokardo infarktu (nustatant išeminę širdies ligą).

6. Širdies echoskopija su doplerizacija ir dokumentacija. Širdies kraujotakos doplerinis tyrimas. Šiuo tyrimu nustatoma širdies vožtuvų būklė, širdies raumens susitraukimo jėga, įvertinami širdies ertmių dydžiai.

Virškinimo sistemos tikrinimo programa

1. GASTROENTEROLOGO konsultacija. Duomenų apie galimą paciento virškinimo sistemos organų ligą surinkimas (anamnezė), apžiūra, kraujospūdžio matavimas, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai), 

  • leukograma, 

  • retikulocitai, 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę.

3. Biocheminiai kraujo tyrimai:

3.1. Asparagininė transaminazė (AST) Nustatomas AST ir ALT aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos kitos ligos.

3.2. Alanininė transaminazė (ALT).

3.3. GGT Nustatomos kepenų ligos (hepatitas, cirozė).

3.4. P amilazė serume Nustatomos kasos ligos.

3.5. Šarminė fosfatazė Nustatomas kepenų pažeidimas.

3.6. Lipazė Nustatomos kasos ligos.

3.7. Bendras bilirubinas Įvertinama kepenų patologija.

4. Imunofermentiniai kraujo tyrimai:

4.1. Anti HCV Nustatoma ūmi hepatito C forma.

4.2. HBs Ag Nustatoma ūmi hepatito B forma.

4.3. Anti-tTG IgA (antikūnai prieš audinių transgliutaminazę). Svarbus tyrimas celiakinei ligai diagnozuoti.

5. Bendras šlapimo tyrimas. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus.

6. Testas slaptam kraujavimui nustatyti. Atliekamas tiriant išmatas žarnyno ligoms diagnozuoti.

7. Pilvo organų echoskopija su echogramomis (pacientas turi būti nevalgęs): Diagnozuojamos pilvo organų ligos.

7.1. Kepenys. Kepenų uždegimas, cirozė, gelta, vėžys, cistos ir kt. ligos.

7.2. Tulžies pūslė ir tulžies latakai.  Tulžies pūslės uždegimas, akmenligė ir kt. ligos.

7.3. Kasa. Kasos uždegimas, vėžys, cistos ir kt.

7.4. Blužnis. Blužnies ligos.

8. CEA.  Vėžinis embrioninis antigenas. 

9. Ca 19-9. Gastrointestinalinio vėžio žymuo.

10. Ezofagogastroduodenoskopija (sutrumpintai - gastroskopija) ir Helicobacter pylori nustatymas (su nejautra).  Labai informatyvus tyrimas diagnozuojant: stemplės ligas (stemplės erozijos, gastroezofaginio refliukso liga), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas (opaligė, polipai, augliai).

11. Kolonoskopija su nejautra*. Storosios žarnos endoskopinis tyrimas. Šio tyrimo metu diagnozuojamos įvairios storžarnės ligos, paimama biopsija, gali būti pašalinami polipai. Tyrimas atliekamas taikant nejautrą, todėl nepatiriama nemalonių pojūčių.

12. Ramybės būsenos EKG. Atliekama prieš endoskopinius tyrimus, siekiant įvertinti širdies veiklą.

* Prieš tyrimą reikalingas specialus pasiruošimas, apie kurį informuoja gydytojas.

Kvėpavimo sistemos tikrinimo programa

1. PULMONOLOGO konsultacija. Duomenų apie galimą paciento kvėpavimo takų ligą surinkimas (anamnezė), apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai), 

  • leukograma, 

  • retikulocitai, 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę.

3. Bendras šlapimo tyrimas. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus.

4. Krūtinės ląstos apžvalginė rentgenograma. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti įvairias anomalijas; krūtinės ląstos skeleto ir organų trauminius sužalojimus, ūmias ir lėtines plaučių uždegimines ligas ir jų komplikacijas, plaučių degeneracines distrofines ligas, plaučių tuberkuliozę, piktybinius ir nepiktybinius auglius, įvairius pleuritus, pneumotoraksą, plaučių pakitimus sergant sisteminėmis ligomis.

5. Išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas su medikamentų mėginiais:

  • FVC - forsuota gyvybinė plaučių talpa, 

  • FEV1 - forsuotas iškvėpimo tūris per pirmą minutę, 

  • FEV1/FVC - Genslerio rodiklis, 

  • PEF - didžiausias iškvėpimo srovės greitis, 

  • MEF 75% MEF 50% MEF 25% - maksimalus iškvėpimo srovės greitis. 

Šis tyrimas atliekamas norint nustatyti kvėpavimo takų ligas naudojant įvairius bronchus plečiančius vaistus. Šio tyrimo metu nustatyti parametrai svarbūs diagnozuojant bronchinę astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

Regėjimo sistemos tikrinimo programa

1. OKULISTO konsultacija. Duomenų apie galimas paciento akių ligas surinkimas (anamnezė), apžiūra, regėjimo aštrumo nustatymas, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos. Diagnozuojamos ir gydomos akių ligos (trumparegystė, toliaregystė, vokų krašto, junginių uždegimai, akių sausumas, akių nuovargio sindromas ir kt.).

2. Akispūdžio matavimas. Akispūdis turėtų būti tikrinamas nuo 40 m. kasmet.

3. Akių dugno tyrimas. Tai svarbus tyrimas nustatant akies regos nervo ir tinklainės uždegimą, degeneracinius ar kraujotakos sutrikimus. Taip pat būtina apžiūrėti akių dugną sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, esant galvos smegenų pakitimams ir kitoms ligoms.

4. Akinių parinkimas (esant reikalui). Esant bet kokiai refrakcijos ydai, reikalingi akiniai. Jie parenkami naudojant bandomuosius rėmelius, į kuriuos sudedami reikalingi stiklai, arba specialiais aparatais - foropteriais. Koreguojančių akinių parinkimo kokybė patikrinama specialiais testais.

5. Akipločio tyrimas – perimetrija Šis tyrimas svarbus ankstyvai daugelio akių ligų (glaukoma, kraujotakos sutrikimas tinklainėje, regos nervo ligos) ir galvos smegenų pažeidimo vietos diagnostikai.

Skydliaukės tikrinimo programa

1. ENDOKRINOLOGO konsultacija. Duomenų apie galimą paciento skydliaukės ligą surinkimas (anamnezė), apžiūra, kraujospūdžio matavimas, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai), 

  • leukograma, 

  • retikulocitai, 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų.

3. Imunofermentiniai kraujo tyrimai:

3.1. Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH) Skydliaukės ligos (uždegimas, funkcijos sutrikimai).

3.2. Laisvas tiroksinas (FT4). Skydliaukės ligos (uždegimas, funkcijos sutrikimai).

3.3. Laisvas trijodtironinas (FT3). Skydliaukės ligos (uždegimas, funkcijos sutrikimai).

3.4. Skydliaukės mikrosominiai antikūnai (ATPO). Skydliaukės ligos (uždegimas, funkcijos sutrikimai) ankstyvasis skydliaukės ligų žymuo.

4. Bendras šlapimo tyrimas: automatinis šlapimo tyrimas (santykinis tankis, pH, leukocitai, nitritai, baltymas, gliukozė, ketoniniai kūnai, urobilinogenas, bilirubinas, eritrocitai), šlapimo mikroskopija. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus.

5. Skydliaukės echoskopinis tyrimas su echogramomis. Šio tyrimo metu diagnozuojami skydliaukės mazgai, vėžys, uždegiminės ligos.

Nuolatiniu nuovargiu besiskundžiančiųjų tikrinimo programa (vyrams)

1. ŠEIMOS GYDYTOJO konsultacija. Paciento anamnezės surinkimas, apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. ENDOKRINOLOGO konsultacija. Gydytojas endokrinologas diagnozuoja ir gydo ligas, atsiradusias dėl endokrininių liaukų veiklos sutrikimo (skydliaukės patologija, cukrinis diabetas, hormoniniai sutrikimai).

3. NEUROLOGO konsultacija. Gydytojas neurologas diagnozuoja ir gydo centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimus ir jų sukeltas ligas. 

4. KARDIOLOGO konsultacija. Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas (širdies nepakankamumas, įgimtos ir įgytos širdies ydos, širdies ritmo sutrikimai, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, krūtinės angina).

5. Kraujospūdžio matavimas. Padidėjusio/sumažėjusio kraujo spaudimo nustatymas. Nuolatinis padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti įvairias ligas: miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, organų nepakankamumus, aklumą, aortos plyšimą.

6. Ramybės būsenos EKG. Labai vertingas tyrimas diagnozuojant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, gresiantį miokardo infarktą.

7. Krūtinės ląstos apžvalginė rentgenografija. Rentgenograma vyrams Diagnozuojamos lėtinės plaučių ligos, jų komplikacijos, plaučių degeneracinės distrofinės ligos, piktybiniai ir nepiktybiniai augliai, plaučių pakitimai sergant sisteminėmis ligomis.

8. Kraujo tyrimai:

8.1. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai), 

  • leukograma, 

  • retikulocitai, 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų: mažakraujystę, kraujo vėžį, alergijas ir kt.

8.2. Gliukozė. Padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, kasos, inkstų, širdies ir kitas ligas.

9. Bendras cholesterolio kiekis. Šis tyrimas labai svarbus vertinant riziką susirgti koronarine širdies liga ir miokardo infarktu. Vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo frakcijos (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis), arba „blogasis" cholesterolis, kurio koncentracijos didėjimas didina riziką susirgti koronarine širdies liga, ir „gerasis" cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), kurio normali koncentracija mažina riziką susirgti koronarine širdies liga, o sumažėjus jo koncentracijai, kyla grėsmė susirgti.

9.1. „Blogasis" cholesterolis (MTL).

9.2. „Gerasis" cholesterolis (DTL).

10. TSH. Tai pagrindinis hormonas, skirtas įvertinti skydliaukės veiklą ir pažeidimus. Šio hormono koncentracija kraujyje pakinta, kai yra sutrikusi skydliaukės funkcija (skydliaukė per aktyvi arba atvirkščiai - veikia per silpnai), yra Hašimoto tiroiditas (autoimuninės kilmės skydliaukės liga), įvairios kitos ligos.

11. FT3. Šio hormono pokyčiai kraujyje svarbūs esant tiek lėtinėms, tiek ūmioms skydliaukės ligoms, sutrikus skydliaukės veiklai, sergant skydliaukės gūžiu dėl jodo stokos.

12. FT4. Šio hormono koncentracija kraujyje kinta dėl nepakankamos arba pernelyg suaktyvėjusios skydliaukės veiklos.

13. AST. Nustatomas abiejų fermentų aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos ir kitos ligos, tokios kaip miokarditas (širdies raumens uždegimas), raumenų distrofija ir kt.

14. ALT. Nustatomas abiejų fermentų aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos ir kitos ligos, tokios kaip miokarditas (širdies raumens uždegimas), raumenų distrofija ir kt.

15. GGT. Tyrimas parodo kepenų veiklos pažeidimus, apsinuodijimus, kitas sunkias sistemines ligas.

16. ŠF. Kaulų, kepenų ligos, plaučių ir inkstų infekcijos, kasos uždegimas.

17. Bendras bilirubinas. Kepenų, tulžies pūslės pažeidimai, fruktozės netoleravimas.

18. Tiesioginis bilirubinas. Kepenų pažeidimai, ypač esant vėlesnėms stadijoms.

19. Kreatininas. Tyrimas svarbus inkstų ligų diagnostikai.

20. Kortizolis ryte. Tyrimas reikalingas antinksčių ligoms įvertinti, didėja esant nutukimui, stresui, mažėja segant skydliaukės, kepenų ligomis.

21. PSA.  Šis žymuo atsiranda kraujyje sergant išskirtinai prostatos gerybiniu ir piktybiniu augliu. Tai specifinis organo žymuo.

22. Šlapimo tyrimai:

22.1. Bendras šlapimo tyrimas Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti šlapimo organų (inkstų ir kt.) veiklą, medžiagų apykaitos ligas, infekcinių, uždegiminių šlapimo takų ir inkstų ligų, cukraligės ir kt. ligų tikimybę.

Nuolatiniu nuovargiu besiskundžiančiųjų patikrinimo programa (moterims)

1. ŠEIMOS GYDYTOJO konsultacija. Paciento anamnezės surinkimas, apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. ENDOKRINOLOGO konsultacija. Gydytojas endokrinologas diagnozuoja ir gydo ligas, atsiradusias dėl endokrininių liaukų veiklos sutrikimo (skydliaukės patologija, cukrinis diabetas, hormoniniai sutrikimai).

3. NEUROLOGO konsultacija. Gydytojas neurologas diagnozuoja ir gydo centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimus ir jų sukeltas ligas.

4. KARDIOLOGO konsultacija. Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas (širdies nepakankamumas, įgimtos ir įgytos širdies ydos, širdies ritmo sutrikimai, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, krūtinės angina).

5. Kraujospūdžio matavimas. Padidėjusio/sumažėjusio kraujo spaudimo nustatymas. Nuolatinis padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti įvairias ligas: miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, organų nepakankamumus, aklumą, aortos plyšimą.

6. Ramybės būsenos EKG. Labai vertingas tyrimas diagnozuojant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, gresiantį miokardo infarktą.

7. Krūtinės ląstos apžvalginė rentgenografija. Diagnozuojamos lėtinės plaučių ligos, jų komplikacijos, plaučių degeneracinės distrofinės ligos, piktybiniai ir nepiktybiniai augliai, plaučių pakitimai sergant sisteminėmis ligomis.

8. Kraujo tyrimai:

8.1. Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai), 

  • leukograma, 

  • retikulocitai, 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų: mažakraujystę, kraujo vėžį, alergijas ir kt. 8.2. Gliukozė. Padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, kasos, inkstų, širdies ir kitas ligas. 

9. Bendras cholesterolio kiekis. Šis tyrimas labai svarbus vertinant riziką susirgti koronarine širdies liga ir miokardo infarktu. Vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo frakcijos - mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, arba „blogasis" cholesterolis, kurio koncentracijos didėjimas itin didina riziką susirgti koronarine širdies liga, ir „gerasis" cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), kurio normali koncentracija mažina riziką susirgti koronarine širdies liga, o sumažėjus jo koncentracijai, kyla grėsmė susirgti. 

9.1 „Blogasis" cholesterolis (MTL).

9.2. „Gerasis" cholesterolis (DTL). 

10. TSH. Tai pagrindinis hormonas, skirtas įvertinti skydliaukės veiklą ir pažeidimus. Šio hormono koncentracija kraujyje pakinta, kai yra sutrikusi skydliaukės funkcija (skydliaukė per aktyvi arba atvirkščiai - veikia per silpnai), yra Hašimoto tiroiditas (autoimuninės kilmės skydliaukės liga), įvairios kitos ligos. 

11. FT3. Šio hormono pokyčiai kraujyje svarbūs esant tiek lėtinėms, tiek ūmioms skydliaukės ligoms, sutrikus skydliaukės veiklai, sergant skydliaukės gūžiu dėl jodo stokos.

12. FT4. Šio hormono koncentracija kraujyje kinta dėl nepakankamos arba pernelyg suaktyvėjusios skydliaukės veiklos.

13. AST. Nustatomas abiejų fermentų aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos ir kitos ligos, tokios kaip miokarditas (širdies raumens uždegimas), raumenų distrofija ir kt.

14. ALT. Nustatomas abiejų fermentų aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos ir kitos ligos, tokios kaip miokarditas (širdies raumens uždegimas), raumenų distrofija ir kt.

15. GGT. Tyrimas parodo kepenų veiklos pažeidimus, apsinuodijimus, kitas sunkias sistemines ligas.

16. ŠF. Kaulų, kepenų ligos, plaučių ir inkstų infekcijos, kasos uždegimas.

17. Bendras bilirubinas. Kepenų, tulžies pūslės pažeidimai, fruktozės netoleravimas.

18. Tiesioginis bilirubinas. Kepenų pažeidimai, ypač esant vėlesnėms stadijoms.

19. Kreatininas. Tyrimas svarbus inkstų ligų diagnostikai.

20. Kortizolis ryte. Tyrimas reikalingas antinksčių ligoms įvertinti, didėja esant nutukimui, stresui, mažėja segant skydliaukės, kepenų ligomis.

21. Bendras šlapimo tyrimas. Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti šlapimo organų (inkstų ir kt.) veiklą, medžiagų apykaitos ligas, infekcinių, uždegiminių šlapimo takų ir inkstų, cukraligės bei kt. ligų tikimybę.

Osteoporozės diagnostikos, gydymo ir sekimo programa

1. Šeimos gydytojo konsultacija. Duomenų apie paciento sveikatos būklę surinkimas (anamnezė), apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2. ENDOKRINOLOGO konsultacija.

3.1 Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

  • automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai) 

  • leukograma 

  • retikulocitai 

  • eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) 

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę.

3.2 Kalcis. Šis tyrimas leidžia įvertinti kalcio kiekį kraujyje, kad būtų galima paskirti gydymą. Kalcis - pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Nustatyta, kad moters organizmas blogiausiai pasisavina kalcį, po menopauzės - tik 20 proc. reikiamo kiekio. Dėl to gali suminkštėti kaulai, gresia kaulų išretėjimas (osteoporozė), nugaros ir kojų traukuliai, depresija.

3.3 Jonizuotas kalcis.

3.4 Vitaminas D3. Šis tyrimas padeda įvertinti kaulų audinio būklę ir kaulų lūžių riziką, diagnozuoti kaulų ligas: rachitą, osteoporozę, osteomaliaciją.

3.5 Osteokalcinas N-Mid (kaulų apykaitos žymuo). Šis tyrimas leidžia anksti įvertinti kaulų masės mažėjimą ir galimų osteoporozinių lūžių riziką, efektyviai stebėti gydymo rezultatus ir įvertinti komplikacijas. Tyrimas net po 3 mėn. nuo gydymo pradžios parodo terapijos sėkmę, tuo tarpu kitais tyrimais galima įvertinti terapiją praėjus 2 metams. Gydytojas gali tikslingai skirti ir tęsti gydymą, identifikuoti pacientus, neturinčius atsako į terapiją. Šie tyrimai reikšmingi ir diagnozuojant Pedžeto kaulų ligą, osteomaliaciją, metabilinę kaulų ligą.

3.6 Beta-Cross-Laps (kaulų rezorbcijos žymuo).

4. Kaulų mineralizacijos kiekybinis įvertinimas kompiuterinės tomografijos metodu*. Tai tiksliausias tyrimas ankstyvai osteoporozės diagnostikai. Jis leidžia atskirai įvertinti trabekulinį ir kortikalinį kaulo sluoksnį, o tai padidina tyrimo tikslumą. Įvertinama būsimų kaulų lūžių rizika, kaulų mineralų tankio pokyčio kaita, gydymo poveikis, ligos eiga.

*Atliekama tik tuo atveju, jei skiria gydytojas po konsultacijos ir kitų tyrimų įvertinimo. 

*neprisirašiusiems klinikoje pacientams turėti šeimos gydytojo išrašą iš medicininių dokumentų (formą 027/a)  apie persirgtas ligas.


Į viršų