Avevita klinika

Kompiuterinės tomografijos tyrimas

Kompiuterinė tomografija (KT) - tai tyrimo būdas pamatyti vidines organizmo struktūras naudojant Rentgeno spindulius. Kompiuterinis tomografas, aparatas naudojamas šiam tyrimui, siunčia ne vieną Rentgeno spindulių srautą, kaip paprastas Rentgeno spindulių aparatas, o kelis srautus skirtingais kampais. 

istock_000015292144small.jpg (regular, 500x333)Kaip veikia kompiuterinis tomografas? 

Rentgeno spinduliai yra registruojami kompiuteriu po to, kai pereina pro žmogaus kūną. Matuojamas perėjusių spindulių stiprumas. Rentgeno spinduliai, kurie perėjo mažesnio tankinio audinius (pvz., plaučius), bus didesnio stiprumo. Perėję didesnio tankio audinius (pvz., kaulus), spindulių stiprumas bus mažesnis. 

Kompiuteris panaudoja gautą informaciją ir nustato santykinius audinių tankius. Tomografo padaryti matavimai yra vaizduojami kaip kūno skerspjūviai. Kompiuteris apdoroja gautus vaizdus ir juos gydytojui pateikia ekrane. Vaizdai būna dviejų dimensijų (2D). 

Kam naudojama kompiuterinė tomografija? 

Kompiuterinė tomografija yra tikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka. Dviejų dimensijų kompiuterinės tomografijos vaizdai moderniais kompiuteriniais tomografais gali būti rekonstruojami ir gaunami trijų dimensijų (3D) vaizdai. Iš jų gaunami virtualūs vaizdai, kurie padeda orientuotis chirurgams per operacijas. 

Kompiuterinė tomografija leidžia gydytojams pamatyti vidaus organus ir kitas vidines organizmo struktūras nedarant operacijų ar kitų nemalonių procedūrų. Taip pat kompiuterinės tomogramos yra svarbios nustatant vėžio auglio (pvz., plaučių, krūties) vietą ir planuojant spindulinį gydymą. 

Pirmiausia kompiuterinė tomografija buvo sukurta tirti smegenis, bet dabar galima tirti bet kurią kūno vietą. Populiariausia yra krūtinės, pilvo organų, mažojo dubens kaulų kompiuterinė tomografija. 

Šis tyrimas labai tinka nustatant kraujavimą į smegenis, aneurizmas (kai kraujagyslės siena išsipučia), smegenų auglius ar kitą smegenų pažeidimą (pvz., po insulto). Naudojant kompiuterinę tomografiją galima aptikti auglius ir pūlinius bet kurioje kūno vietoje: smegenų, gerklų, nosiaryklės, plaučių, kepenų, kasos, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, kaulų ir kt. Taip pat tai puikus metodas diagnozuoti daugelį plaučių ligų: plaučių uždegimą, bronchektazes, sarkoidozę, plaučių fibrozę, plaučių abscesą, pleuritą, plaučių arterijos trombinę emboliją. Taip pat šis tyrimas tinka diagnozuoti šlapimo pūslės ar tulžies pūslės akmenligę, giliųjų venų trombozę. 

Dar kompiuterinė tomografija tinka nustatyti įvairius vidaus organų sužeidimus: plyšusį inkstą, blužnį ar kepenis, kaulų lūžius, ypač stuburo slankstelių. Kartais kompiuterinė tomografija naudojama kontroliuoti adatos padėtį imant biopsijas ar darant skausmą mažinančias procedūras. 

Kaip pasiruošti kompiuterinei tomografijai? 

Prieš darant pilvo organų kompiuterinę tomografiją, ligonis prašomas nevalgyti apie 6 val prieš tyrimą. Prieš 45 minutes iki tyrimo pacientui duodama išgerti kontrastinės medžiagos, kad būtų geriau matomas žarnynas. Kontrastinė medžiaga gali būti įšvirkščiama į veną tyrimo metu. Dažniausiai prieš tyrimą ligoniui įvedamas kateteris į veną. Kontrastinė medžiaga reikalinga, kad geriau būtų matomi organai, kraujagyslės ar pavyzdžiui, auglys. Vaistų švirkštimas gali būti kiek nemalonus, bet daugelis ligonių jaučia tik šilumą rankoje. 

Kaip atliekama kompiuterinė tomografija? 

Kompiuterinis tomografas yra žiedo formos tunelis. Per tyrimą pacientas guli ant specialaus gulto, kuris juda kompiuterinio tomografo tuneliu pro žiedo angą. Gultas juda lėtai pirmyn ir atgal, o tomografu nuskenuojami žmogaus kūno vaizdai jo neliečiant. Tyrimo trukmė priklauso nuo to, kiek vidaus organų nuotraukų daroma ir kokiomis kryptimis skenuojama. 

Kompiuterinė tomografija nesukelia skausmo. Kai kurie pacientai nejaukiai jaučiasi gulėdami aparato tunelyje. Tunelyje yra nedaug vietos, todėl šį tyrimą sunkiau atlikti žmonėms, sergantiems uždarų erdvių baime, klaustrofobija. Apie šią baimę būtina pasakyti gydytojui ar laborantui, kuris atlieka tyrimą. Taip pat ne visiems patinka garsas, kurį skleidžia aparatas tyrimo metu. 

Ar kompiuterinė tomografija pavojinga? 

Kompiuterinei tomografijai atlikti reikia daug stipresnės žmogaus kūno apšvitos Rentgeno spinduliais nei darant paprastą Rentgeno nuotrauką. Taigi gydytojai nerekomenduoja daryti šio tyrimo be rimtos medicininės priežasties. Kai kurie ligoniai gali patirto alerginių reakcijų dėl kontrastinės medžiagos, kuri naudojama tyrimo metu.



Kompiuterinės tomografijos tyrimu suaugusiesiems ir vaikams galima nustatyti atskirų organų būklę ir diagnozuoti šias ligas:



Galvos, kaklo ir stuburo:

  • ūmius galvos ir nugaros smegenų išeminius (dėl nepakankamo aprūpinimo krauju) bei hemoraginius (dėl kraujo išsiliejimo iš trūkusių kraujagyslių) sutrikimus;
  • galvos ir nugaros smegenų auglius ir auglių metastazes;
  • galvos smegenų pūlinius, parazitines ligas;
  • galvos ir nugaros smegenų traumas;
  • degeneracines galvos smegenų ligas;
  • siringomieliją;
  • demielinizuojamąsias centrinės nervų sistemos ligas;
  • intrakranijinę hipertenziją (padidėjusį galvos kraujagyslių spaudimą) ir hidrocefaliją (galvos smegenų vandenį);
  • nepiktybinius ir piktybinius akiduobių ir akies obuolio auglius;
  • kraujagyslių anomalijas;
  • slankstelių ir jų diskų degeneracines ligas bei išvaržas;
  • pooperacinius galvos ir stuburo pakitimus;
  • lėtinius sinusitus;
  • ausų, nosies, ryklės, gerklų auglius ir kt.


Krūtinės ląstos:

  • įvairias plaučių, tarpuplaučio, širdies ir stambiųjų kraujagyslių anomalijas;
  • plaučių, tarpuplaučio, širdies, krūtinės ląstos sienos nepiktybinius ir piktybinius auglius bei metastazes;
  • plaučių oringumo pakitimus;
  • plaučių uždegimines ligas: pneumonijas, abscesus (pūlinius), gangreną ir kt.;
  • plaučių fibrozę, sklerozę, bronchektazes;
  • intersticines plaučių ligas (idiopatinę plaučių fibrozę, sarkoidozę, histiocitozę X, limfangiomatozę, pneumokoniozę ir kt.);
  • plaučių arterijų trombembolijas;
  • plaučių traumas;
  • pleuritus (krūtinplėvės uždegimus), pleuros empiemą;
  • pleuros (krūtinplėvės) nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes;
  • tarpuplaučio limfmazgių padidėjimą dėl uždegimų, metastazių;
  • piktybines limfomas;
  • įvairius tarpuplaučio pakitimus: auglius, strumą, cistas ir kt.;
  • ūmų ir lėtinį mediastinitą (tarpuplaučio uždegimą);
  • tarpuplaučio traumas: pneumomediastinumą, tarpuplaučio hematomą, emfizemą;
  • tarpuplaučio kraujagyslinius procesus: krūtinės aortos aneurizmas, disekacijas, plaučių arterijų aneurizmas, venų šsiplėtimus;
  • įgimtas ir įgytas širdies ydas, kardiomiopatijas, koronarines širdies ligas;
  • stemplės uždegiminius pakitimus, divertikulus, venų išsiplėtimą, navikus.


Pilvo ir dubens organų:

  • mezenterinę išemiją (nepakankamą žarnyno kraujagyslių aprūpinimą krauju);
  • kepenų cistas, uždegiminius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius auglius, limfomos manifestaciją kepenyse, traumas, kraujagyslių pakitimus;
  • tulžies pūslės uždegiminius pakitimus, akmenligę, auglius, biliarinę obstrukciją (tulžies latakėlių užsikimšimą), bendrojo tulžies latako cistas, pooperacinius pakitimus;
  • kasos uždegimus, akmenis, cistas, piktybinius ir nepiktybinius auglius, traumas;
  • ascitą (skysčio kaupimąsi pilvaplėvės ertmėje), peritonitą (pilvaplėvės uždegimą), pilvaplėvės abscesą (pūlinį), kraujavimus į pilvo ertmę, pirminius auglius, metastazes;
  • inkstų cistinius pakitimus, auglius, metastazes inkstuose, ūmų ir lėtinį pielonefritą, inkstų abscesą, tuberkuliozę, inkstų pakitimus po transplantacijos, inkstų traumas, anomalijas ir kt.;
  • antinksčių hiperplaziją (išvešėjimą) ir auglius, metastazes, cistas, hemoragijas, uždegimus, hipoplaziją (atrofiją);
  • šlapimo pūslės padėties pakitimus, anomalijas, uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius auglius;
  • prostatos cistas, hiperplazijas, adenomas, piktybinius auglius;
  • gimdos uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius auglius, auglių recidyvus;
  • adneksitus (kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus), kiaušidžių cistas, auglius.


Kaulų ir sąnarių:

  • įvairias anomalijas;
  • traumas, kraujo išsiliejimus;
  • uždegimines ligas;
  • piktybinius ir nepiktybinius auglius, metastazes;
  • pooperacinius pakitimus;
  • auglių recidyvus.


Šlapimo ir lytinių organų:

  • inkstų cistas, akmenligę;
  • įvairias anomalijas;
  • uždegimines ligas;
  • lapimo pūslės, šlapimtakių, prostatos, gimdos, kiaušidžių patologiją;
  • traumas;
  • kraujagyslių pakitimus;
  • tuberkuliozę.


Kraujagyslių:

  • galvos smegenų stambiųjų arterijų būklę;
  • pagrindinių kaklo kraujagyslių būklę;
  • aortos krūtininės dalies kraujagyslių pakitimus;
  • pilvo aortos ir jos stambiųjų šakų būklę;
  • inkstų arterijų būklę;
  • klubinių arterijų pakitimus.

Kraujagyslių KT tyrimas atliekamas suleidus pacientui į atitinkamas kraujagysles kontrastinę medžiagą.


Į viršų