Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Anatomija ir fiziologija

VYRO LYTINIAI ORGANAI

Vyro lytiniai organai skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniams lytiniams organams priklauso sėklidė, sėklidės prielipas, sėklinis latakas, sėklinės pūslelės, priešinė liauka, stormeninės šlaplės liaukos. Išoriniai lytiniai organai yra varpa ir kapšelis.

 vyrolytiniaiorganai.jpg (regular, 500x245)

Vyro lytinių organų sandara (nuotrauka:Ross and Illness Anatomy and Physiology in Health and Illness, 2001)

Sėklidė. Porinė lytinė liauka, esanti kapšelyje. Ji turi suploto ovalo formą ir sveria apie 20 g. Sėklidė yra mišri liauka. Joje gaminasi hormonai.

 

Sėklidės prielipas. Pailgos formos, porinis organas, prigludęs prie sėklidės užpakalinio krašto. Jis sveria apie 3 g. Skiriama prielipo galva, kūnas ir uodega. Prielipo latakas yra spermijų talpykla ir čia jie subręsta funkciškai. Prielipo latakas pereina į sėklinį lataką.

 

Sėklinis latakas. Porinis organas. Jis prasideda nuo sėklidės prielipo uodegos ir yra sėklidės prielipo latako tąsa. Jo ilgis – 40-45 cm. Su sėkliniu lataku, apsupti dangalų, kartu eina kraujagyslės, limfagyslės ir nervai. Visa tai vadinama sėkliniu virželiu.

 

Sėklinis virželis. Prasidėjęs nuo sėklidės prielipo uodegos, tęsiasi iki kirkšninio kanalo giliosios angos. Praėjęs per šią angą, sėklinis latakas atsiskiria nuo kraujagyslių ir nervų. Jis leidžiasi mažojo dubens siena link šlapimo pūslės užpakalinės sienos. Praplatėjęs sėklinis latakas sudaro ampulę ir ties šlapimo pūslės dugnu susijungia su sėklinių pūslelių lataku.

 

Sėklinė pūslelė. Porinis organas, turintis vingiuoto vamzdelio formą. Ji guli virš priešinės liaukos, tarp šlapimo pūslės dugno ir tiesiosios žarnos.

 

Sėklos išmetamasis latakas. Perveria priešinę liauką ir atsiveria priešinėje šlaplės dalyje.

 

Priešinė liauka (prostata). Neporinis, kaštono dydžio organas, sveriantis apie 20 g. Priešinė liauka yra mažajame dubenyje po šlapimo pūsle. Iš viršaus į apačią priešinę liauką perveria šlaplė. Prostatą sudaro raumeninis ir liaukinis audiniai. Raumeninis audinys yra lygusis ir apima didesnę liaukos dalį. Ypač daug raumeninio dangalo yra liaukos priekinėje dalyje. Liaukinį audinį sudaro šakotos liaukos. Jos išsidėsčiusios raumeniniame audinyje skiltelėmis po 30–40. Liaukų ištekamieji latakai atsiveria į šlaplę. Jų sekretas išmetamas tik ejakuliacijos (sėklos išmetimo) metu, susitraukiant liaukos raumeniniam audiniui. Raumeninis priešinės liaukos audinys dar atlieka ir fiziologinio rauko vaidmenį – sėklos išmetimo metu užspaudžia šlaplę virš sėklos išmetamųjų latakų atsivėrimo vietos.

 

Varpa. Varpą sudaro trys akytkūniai: du varpos ir vienas šlaplės. Varpos akytkūniai yra pailgi, cilindro formos. Šlaplės akytkūnis užima užpakalinę apatinę varpos dalį. Per jį eina šlaplė. Abu akytkūnio galai sustorėję. Jo priekinis galas baigiasi varpos galva, kurios viršūnėje yra išorinė šlaplės anga. Kiekvieną varpos akytkūnį supa balzganasis dangalas, o nuo jo į vidų eina pertvarėlės. Jos sudaro susisiekiančias akytkūnių ertmes, užpildytas krauju. Erekcijos metu šios ertmės išsiplečia, padidėja.

Iš išorės varpą dengia plona, paslanki, be plaukų oda. Ties varpos galva ji sudaro paslankią žiedinę raukšlę – apyvarpę. Raukšlės vidiniame paviršiuje esančios liaukutės gamina specifinio kvapo sekretą, kuris suvilgo varpos apyvarpės vidinį paviršių.

 

Kapšelis. Odos raukšlė tarp varpos šaknies ir išangės. Jame yra pertvara, kuri padalija kapšelio ertmę į dvi kameras. Kiekvienoje jų yra po sėklidę. Kapšelio oda pigmentuota, apdengta retais plaukais, šiek tiek raukšlėta. Joje gausu prakaito liaukų.

 

Vyro šlaplė.  15–20 cm ilgio vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su varpos galva. Vyro šlaplė atlieka dvi funkcijas: per ją iš šlapimo pūslės pasišalina šlapimas, o lytinio akto metu – išmetama sėkla.


Į viršų