Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Anatomija ir fiziologija

JUDAMASIS APARATAS

 Judėjimas yra svarbi organizmo savybė. Šią funkciją atlieka kaulai ir raumenys. Jie sudaro judamąjį aparatą.

  • Žmogaus skeletą sudaro stuburas, krūtinės ląsta, kaukolė, rankos bei kojos kaulai. Kaulus tarpusavyje jungia jungtys, iš kurių tobuliausi yra sąnariai. Kaulas – gyva organizmo dalis, kuri auga ir vystosi. Jis yra sudarytas iš antkaulio, kaulinės medžiagos, ir kaulų čiulpų. Antkaulis – tai standi skaidulinio audinio plėvė, gaubianti visą kaulą, išskyrus sąnarinius paviršius. Suaugusio žmogaus kauluose yra raudonieji ir geltonieji kaulų čiulpai.
  • Raumenys judina griaučius ir tvirtinasi prie kaulų sausgyslėmis. Išskiriamos tokios raumenų grupės: nugaros, krūtinės, pilvo, kaklo, galvos (mimikos, kramtomieji raumenys), rankos bei kojos raumenys.

 

Reumatinės ligos yra priskiriamos autoimuninių ligų grupei – tai ligos, kurių pagrindinė atsiradimo priežastis yra įvairūs žmogaus imuninės sistemos sutrikimai. Kuomet nutinka taip, kad imuninė sistema žmogaus organizmo audinius atpažįsta kaip svetimus ir pradeda kovoti su savomis ląstelėmis, prasideda autoimuninis procesas.

  • Reumatinės ligos užima 2 vietą pagal sukeltą ilgalaikį neįgalumą, po širdies – kraujagyslių susirgimų;
  • 20 – 30 proc. pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, turi reumatinių problemų.
  • 25 proc. visų išlaidų, kurias sukelia ligos, tenka reumatinėms ligoms.

 

KAULAI

       Kaulas. Gyva organizmo dalis, kuri auga ir vystosi. Jis yra sudarytas iš antkaulio, kaulinės medžiagos, ir kaulų čiulpų.

       Antkaulis – tai standi skaidulinio audinio plėvė, gaubianti visą kaulą, išskyrus sąnarinius paviršius. Antkaulyje yra ląstelės osteoblastai, gebantys gaminti kaulą. Vaikystėje antkaulis sąlygoja kaulų augimą storyn bei ilgyn, taip pat jis padeda atsinaujinti lūžusiam kaului. Antkaulyje yra daugybė kraujagyslių, limfagyslių ir nervų. Po antkauliu yra kaulinė medžiaga, kuri susideda iš kaulinio audinio, kraujagyslių ir nervų. Kaulo paviršių dengia tankioji medžiaga, o viduje yra akytoji medžiaga. Pastarąją užpildo raudonieji kaulų čiulpai.

       Suaugusio žmogaus kauluose yra raudonieji ir geltonieji kaulų čiulpai. Raudonieji kaulų čiulpai sudaryti iš retikulinio audinio ir jame vyksta kraujo forminių elementų gamyba. Juose yra daug kraujagyslių, dėl to jie raudoni. Geltonieji čiulpai susidarę iš riebalinio audinio. Jie užpildo ilgųjų kaulų kūnų ertmes.

       Kaulo kietumas, tvirtumas ir elastingumas priklauso nuo jo cheminės sudėties. Kaulas sudarytas iš 1/3 organinių ir 2/3 neorganinių medžiagų. Organinės medžiagos suteikia kaulams elastingumo, tamprumo, o neorganinės medžiagos – kietumo, tvirtumo, trapumo. Vaikų kauluose yra daugiau organinės kilmės medžiagų, todėl jie rečiau lūžta. Senėjant daugėja neorganinių medžiagų, todėl kaulai tampa trapesni.

 

Pagal formą kaulai skiriami į 3 grupes:

  • Ilgieji kaulai daugiausia sudaro galūnių griaučius;
  • Trumpieji kaulai turi apylygius visus tris pagrindinius matmenis. Tokie yra riešo, čiurnos kaulai;
  • Plokštieji kaulai – tai kaukolės skliauto, dubens kaulai, šonkauliai;

 

Kaulų jungtys yra trijų rūšių:

  • Skaidulinės jungtys, kurios jungia daugumą žmogaus kaulų. Joms priklauso raiščiai, tarpkaulinės plėvės, siūlės;
  • Kremzlinės jungtys;
  • Sąnariai - dažniausia kaulų jungtis. Sąnarį sudaro kaulų sąnariniai paviršiai, apdengti kremzle, sąnarinė kapsulė ir sąnarinė ertmė. Nuo sąnarinių paviršių formos priklauso sąnario paslankumas bei atliekamų judesių amplitudė. Sąnarinė kapsulė apgaubia sąnarį sudarančių  kaulų galus, prisitvirtina prie sąnarinių kremzlių kraštų arba arti jų ir sudaro uždarą sąnario ertmę. Sąnarinės kapsulės viduje gaminamas sąnarinis skystis, kuris sumažina sąnarinių paviršių trintį.

 

Liemens kaulams priklauso:

  • Stuburas;
  • Krūtinės ląsta.

 

        Stuburas. Susideda iš 33 – 34 slankstelių. Stubure yra skiriamos penkios dalys: kaklinė, krūtininė, juosmeninė, kryžmeninė ir uodeginė. Kaklinę dalį sudaro 7 kaklo slanksteliai, krūtininę – 12 krūtinės slankstelių, juosmeninę – 5 juosmens slanksteliai, kryžmeninę – 5 kryžmens slanksteliai. Pastarieji yra suaugę į vieną kaulą – kryžkaulį. 4–5 rudimentiniai uodeginiai slanksteliai sudarantys uodeginę dalį, suaugę į vieną kaulą – uodegikaulį. Slankstelių kūnai į stuburo apačią po truputį stambėja ir masyviausi esti juosmeninėje dalyje.

       Suaugusio žmogaus stuburas yra apie 70 – 75 cm ilgio ir sudaro apie 45 proc. kūno ilgio. Senėjant stuburo ilgis mažėja, nes plokštėja tarpslanksteliniai kremzliniai diskai.

       Per visą stuburo ilgį tęsiasi stuburo kanalas. Jis viršuje susisiekia su kaukolės ertme, o apačioje baigiasi kryžkaulio kanalu. Stuburo kanale yra nugaros smegenys su dangalais. Iš stuburo kanalo į šalis eina tarpslankstelinės angos.

       Stuburas sagitalinėje plokštumoje turi linkius. Linkiai į priekį vadinami lordozėmis, o į užpakalį – kifozėmis. Kaklinė ir juosmeninė dalys turi linkius į priekį, o krūtininė ir kryžmeninė – į užpakalį.

 

        Krūtinės ląsta. Krūtinės ląstos pagrindinė funkcija yra kvėpuojamoji, taip pat ir apsauginė. Krūtinės ląstoje yra širdis su stambiomis kraujagyslėmis, trachėja, bronchai, plaučiai, užkrūčio liauka, stemplė. Krūtinės ląstą sudaro krūtinkaulis, 12 porų šonkaulių ir stuburo krūtininė dalis. Krūtinkaulis neporinis pailgas, plokščias kaulas. Skiriamos trys jo dalys: rankena, kūnas ir kardinė atauga. Krūtinkaulio akytoje medžiagoje yra raudonieji kaulų čiulpai, kurie išlieka ir senatvėje.

        Šonkauliai. Yra siauri, lenkti, plokšti kaulai, jų yra 12 porų.

        Kaukolė. Kaukolę sudaro galvos griaučiai, kurie apgaubia smegenis.

 Smegeninės kaulai:

  • Kaktikaulis;
  • Pakauškaulis;
  • Momenkaulis;
  • Pleištakaulis;
  • Smilkinkaulis.

 

Veido kaulai:

  • Akytkaulis;
  • Ašarikaulis;
  • Skruostikaulis;
  • Gomurikaulis;
  • Viršutinis žandikaulis;
  • Apatinis žandikaulis;
  • Noragas;
  • Nosikaulis;
  • Apatinė nosies kriauklė;
  • Paliežuvinis kaulas;
  • Akiduobė;
  • Nosies;
  • Burnos ertmė.

 

Viršutinės galūnės kaulai:

  • Raktikaulis;
  • Mentė;
  • Žąstikaulis;
  • Alkūnkaulis ;
  • Stipinkaulis;
  • Riešakauliai;
  • Delnakauliai;
  • Pirštakauliai.

 

Apatinės galūnės kaulai:

  • Dubenkaulis. Jis sudarytas iš trijų kaulų – klubakaulio, sėdynkaulio ir gaktikaulio. Visų    šių trijų kaulų suaugę kūnai sudaro gūžduobę. Ji yra gili, atkreipta į lateralinę pusę ir kartu su šlaunikaulio galva sudaro klubo sąnarį;
  • Šlaunikaulis yra ilgiausias žmogaus kaulas;
  • Girnelė;
  • Blauzdikaulis – pats stipriausias žmogaus kaulas, esantis medialinėje blauzdos pusėje;
  • Šeivikaulis yra silpnas ir plonas kaulas, esantis blauzdos lateralinėje pusėje;
  • Pėdos kaulai sudaryti iš čiurnos kaulų, padikaulių ir pirštakaulių.

 

       Čiurnos kaulai. Septyni trumpieji kaulai: šokikaulis, kulnakaulis, kubakaulis, laivakaulis ir trys pleištukai;

       Padikauliai yra penki;

       Pirštakauliai. Kiekvienas pirštas turi po tris pirštakaulius (pamatinį, vidurinį ir galinį), išskyrus pirmąjį pirštą, kuris turi tik du (pamatinį ir galinį). Kojos pirštakauliai yra trumpesni už rankos.

 

RAUMENŲ SISTEMA

 Kūno judamojo aparato aktyviąją dalį sudaro raumeninis audinys, nes jo ląstelės (skaidulos) sugeba susitraukti ir atsipalaiduoti. Pagal kilmę, vidinės sandaros ir funkcijos ypatumus raumeninis audinys yra skirstomas į lygųjį ir skersaruožį.

  • Griaučių raumenys yra mūsų kūno judamojo aparato aktyvioji dalis. Jie, tvirtindamiesi prie kaulų, kremzlių judina atskiras kūno dalis, keičia jų padėtį viena kitos atžvilgiu, kai kūnas keičia vietą erdvėje, kai kvėpuojame, kramtome. Šių raumenų veikla priklauso nuo mūsų valios.
  • Raumuo yra sudėtingos sandaros organas. Jį sudaro įvairus kiekis raumeninių ląstelių skaidulų, kurių skersmuo vidutiniškai yra 4 0– 80 μm, o ilgis – nuo kelių milimetrų iki 10 – 15 cm.
  • Raumenys pagal formą yra skirstomi į:
  • Ilguosius (būdingi galūnėms);
  • Trumpuosius (yra visose kūno dalyse);
  • Plačiuosius (dominuoja liemenyje).

 

Raumenų sausgyslės. Įvairaus ilgio ir pločio skaidulinio jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumuo yra suaugęs su kaulais arba raiščiais. Sausgyslės yra tvirtos ir mažai elastingos. Tepaliniai maišeliai yra įsiterpę tarp sausgyslių ir kaulinių iškyšulių. Jie apsaugo raumenis ir jų sausgysles nuo mechaninio sužalojimo.

 Klubo sąnarys yra vienas didžiausių žmogaus organizmo sąnarių. 

Klubo sąnarys sudarytas iš:

  • Kaulai (šlaunikaulis ir gūžduobė, susidaranti iš klubakaulio, sėdynkaulio, gaktikaulio);
  • Klubo sąnario kapsulė;
  • Raiščiai (klubinis šlaunikaulio, sėdynkaulinis šlaunikaulio ir gaktikaulinis šlaunikaulio);
  • Inervacija (L3);
  • Raumenys;
  • Sąnarinės kišenės;

Raumenys:

  • Fleksija (m. iliopsoas, m. rectus femoris, m. sartorius, m. pectineus, m. adductor longus et brevis, m. gracilis);
  • Ekstenzija (m. biceps femoris, m. semimembranosus, m. semitendinosus, m. glutaeus maximus, m. glutaeus medius (užpakalinė dalis), m. adductor magnus;
  • Adukcija (m. adductor longus, m. adductor brevis, m. adductor magnus, m. gracilis, m. pectineus);
  • Abdukcija (m. tensor fasciae latae, m. glutaeus minimus, m. glutaeus medius, m. glutaeus maximus, m. sartorius);
  • Vidinė rotacija (m. adductor longus, brevis et magnus, m. glutaeus medius (priekinė dalis), m. glutaeus minimus (priekinė dalis), m. tensor fasciae latae, m. pectineus, m. gracilis);
  • Išorinė rotacija (m. glutaeus maximus, m. obturator internus et externus, m. quadratus femoris, m. piriformis, m. gemellus superior et inferior, m. sartorius, m. glutaeus medius (užpakalinė dalis).

 

Kelio sąnarys yra didžiausias žmogaus kūne pagal sąnario tūrį ir sąnarini paviršių. Tai krumplinis sąnarys, leidžia daryti judesius apie vertikalinę ir transversalinę ašis. Tai du susiję, bet atskiri sąnariai – šlaunikaulio-blauzdikaulio sąnarys ir šlaunikaulio girnelės sąnarys.

 

Kelio sąnarys sudarytas iš:

  • Kaulai (šlaunikaulis, blauzdikaulis, šeivikaulis, girnelė);
  • Fibrozinės kremzlinės struktūros (medialinis ir lateralinis meniskai);
  • Raiščiai (priekinis ir užpakalinis kryžminiai raiščiai, vidinis bei šoninis šalutiniai raiščiai);
  • Sąnarinės kišenės (iš tepalinių maišelių). Kelio sąnario visa sąnarinė ertmė yra bendra, todėl vienos kišenės uždegimas sukelia viso kelio skausmą, trikdo funkciją;
  • Raumenys (keturgalvis šlaunies, pakinklio, dvilypis, siuvėjo, grakštusis, dvigalvis šlaunies raumuo);
  • Inervacija.

 

Peties sąnarys – tai gana nestabilus sąnarys, kuris yra palaikomas sudėtingos raiščių, sausgyslių, raumenų ir minkštųjų audinių struktūros. Petys yra vienas sudėtingiausių jungčių kompleksas kūne. Šis sąnarys labai jautrus pažeidimams, judesiams veikiant kartotinai. Dėl anatominių ypatumų turi polinkį patirti traumas, nestabilumą.

 

Peties sąnarys sudarytas iš:

  • Peties sąnarį sudaro raktikaulis, mentė ir žastikaulis;
  • Sudaro keturi išvien veikiantys sąnariai: mentinis žastikaulio (pagrindinis funkcinis peties sąnario judrumas), petinis raktikauliokrūtinkaulinis raktikauliomentės krūtininis;
  • Mentė su aplinkiniais kaulais bei raumenimis sąveikauja raiščiais: skersiniu mentės bei snapiniu peties;
  • Peties sąnario biomechanikos pagrindą sudaro keturi sukamieji raumenys (tai vienas funkcinis vienetas): viršdyglinis (m. supraspinatus), podyglinis (m. infraspinatus), mažasis apvalusis (m. teres minor), pomentinis (m. subscapularis). Jie stabilizuoja sąnarį, sutvirtina kapsulę, jautrūs pažeidimui dėl prastos sausgyslių kraujotakos. Sukamųjų raumenų pluošto ligos retai būna izoliuotos, jos susiję su kita peties patologija (bursitas, ankštumo sindromas, peties nestabilumas).

 

Alkūnės sąnarys sudarytas iš:

  • Alkūnės sąnarį sudaro trys sąnariai:
    • Žastikaulio alkūnkaulinis (humeroulnarinis);
    • Žastikaulio stipinkaulinis (humeroradialinis);
    • Alkūnkaulio stipinkaulinis (proksimalinis radioulnarinis).
    • Sąnario stabilumą užtikrina raiščiai:
      • Alkūnkaulio kolateralinis raištis
      • Stipinkaulio kolateralinis raištis
      • Žiedinis raištis
      • Lenkiamieji (m. biceps brachii, m. brachialis, m. brachioradialis)
      • Tiesiamieji (m. triceps brachii, m. anconeus)
      • Atgręžiamieji (m. supinator ir m. biceps brachii)
      • Nugręžiamieji (m. pronator quadratus, m. pronator teres, m. flexor carpi radialis)
      • Alkūnės sąnarys turi sąnarines kišenes. Alkūnės maišelis (bursa) neturi ryšio su sąnario ertme.
      • Sąnario inervacija - n. medianus bei n. radialis.

Į viršų