Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Anatomija ir fiziologija

AUSIS

ausiesanatomija.jpg (regular, 500x313)Ausies sandara (nuotrauka: allrefer.com)

Ausis. Klausos ir pusiausvyros sensorinė sistema analizuoja oro virpėjimus, garsus, jų stiprumą, tonų aukštį, ūžesius bei kūno padėties kitimus erdvėje. Klausos ir pusiausvyros nervu nerviniai impulsai sklinda į galvos smegenų centrus. Ausis sudaryta iš trijų sandara ir funkcijomis susijusių dalių:

Išorinė ausis (sudaro ausies kaušelis ir išorinė klausomoji landa, kuri prasideda ausies kaušelio gilumoje ir tęsiasi iki būgnelio. Jos ilgis – maždaug 2,5 cm).

Vidurinė ausis (ji yra smilkinkaulyje. Ją sudaro būgninė ertmė su klausomaisiais kauliukais, ausies trimitas bei speninės ataugos ertmės. Būgnelis skiria išorinę klausomąją landą nuo būgninės ertmės. Būgnelis panašus į laikrodžio stikliuką, iš landos pusės jį dengia plonas odos sluoksnis, o iš būgninės ertmės – gleivinė. Būgninėje ertmėje yra trys klausomieji kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpa. Visi kauliukai sujungti sąnariais, sutvirtinti raiščiais. Plaktuko rankena jungiasi su būgneliu, o galvutė – su priekalu, šis – su kilpa. Per išorinę klausomąją landą garso bangos suvirpina būgnelį. Jis virpesius perduoda plaktukui, o šis – priekalui ir kilpai. Kilpos virpesiai perduodami kauliniam labirintui – prieangio ir būgninių laiptų perilimfai. Būgninio laipto perilimfa judina pamatinę plokštelę. Šie judesiai perduodami spiralinio organo juntamųjų ląstelių plaukeliais. Pastarųjų judesiai sukelia endolimfos bangavimą. Endolimfos srovės dirgina sensorinių ląstelių plaukelius ir sukelia jų membranos depoliarizaciją – nervinio signalo atsiradimą. Po to impulsai nervų sistema pasiekia klausos sritį, esančią pusrutulių žievės smilkininėje skiltyje. Joje vyksta garsinių signalų integracija, analizė.

Vidinė ausis (ją sudaro kaulinis ir plėvinis labirintai. Kaulinį labirintą sudaro  prieangis, sraigė ir trys pusratiniai kanalai).

 

NOSIS

Nosis. Pradinė kvėpavimo takų dalis. Į nosies ertmę oras patenka per šnerves ir nukreipiamas į nosies uodžiamąją sritį. Nosies prieangyje yra plaukeliai, kurie sulaiko stambesnes įkvepiamo oro daleles. Apvalytas, sudrėkintas, sušildytas oras iš nosies ertmės patenka į nosiaryklę, burninę ryklės dalį ir į gerklas. Nosis skirstoma į išorinę nosį ir nosies ertmę. Pastarąją sudaro nosies landos, kriauklės ir nosies pertvara. Į nosies ertmę atsiveria prienosiniai ančiai (sinusai). Nosies ertmė pereina į nosiaryklę.

 

Prienosiniai sinusai. Porinės ertmės aplink nosies ertmę išsidėsčiusiuose kauluose, jos susisiekia su nosies ertme, pilnos oro ir išklotos gleivine, kuri yra nosies gleivinės tęsinys. Dėl šios priežasties infekcija gali plisti iš nosies į sinusus. Pagrindinė sinusų funkcija – balso rezonavimas. Jie taip pat padidina paviršių, reikalingą sušildyti įkvėptam orui. Yra kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio ir viršutinio žandikaulio sinusai.

 

GERKLOS

Gerklos. Sudėtingos sandaros kvėpavimo takų organas, esantis priekinėje kaklo srityje. Jos taip pat ir kalbos organas, nes turi balso aparatą. Į gerklų ertmę oras patenka per gerklų įeigą. Jas sudaro gerklų kremzlės, gerklų raumenys ir balso stygos. Ties kvėpavimo ir virškinimo traktų susikirtimo vieta išsidėsto migdolai (tonzilės). Tai limfinės sistemos dalis, atliekanti apsauginę funkciją.


Į viršų Kviečiame prisirašyti AVE VITA klinikoje