Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Anatomija ir fiziologija

KAULAI

Suaugęs žmogus turi net 228 kaulus, o jaunesni žmonės jų turi mažiau. 15 – 17 proc. kūno masės sudaro kaulai. Kaulo sudėtyje yra apie 20 proc. skystosios masės o jis sudarytas iš baltymų karkaso, apaugusio kalcio druskomis, kurios užtikrina kaulo stiprumą. Pagrindinis kaulo elementas yra osteonas, kuris susideda iš mineralizuotų karkasinių elementų, supančių centrinį kanalą, kuriame yra kraujagyslių ir nervų. Kaulo paviršių dengia skaidulinio audinio plėvė – antkaulis. Antkaulyje yra nemažai kraujagyslių, limfagyslių ir nervų. Kaulo gilesnių sluoksnių medžiaga yra puri, sudaryta iš kaulinių sijų ir plokštelių, išsidėsčiusių įvairiomis kryptimis. Tarp jų yra tarpeliai, kuriuos užpildo kaulų čiulpai, kurie skirstomi į raudonuosius ir geltonuosius. Raudonuosiuose čiulpuose gaminasi forminiai kraujo elementai o geltonieji čiulpai yra sudaryti iš riebalinio audinio – jie užpildo didžiąsias ertmes.

Kaulai yra įvairių formų:

  • vamzdiniai ilgieji (galūnių) kaulai;
  • platieji ploni ir platieji (mentė, dubens) kaulai;
  • trumpieji (pėdos, plaštakos) kaulai;
  • netaisyklingos formos, gali būti oriniai kaulai (stuburo slanksteliai, kaukolės kaulai).

Kaulo forma išreiškia ir jo funkciją, ji gali būti apsauginė, formai išlaikyti bei kt. Kaulai, kaip ir visas žmogaus organizmas, auga, formuojasi, būna patvarūs, atsinaujina, silpsta, nyksta, praranda stangrumą, atsparumą. Senstant kaulų masė ir tvirtumas mažėja, todėl vystosi osteoporozė. Taip pat kaulai retėja, didėja jų poros ir jie greičiau lūžta. Osteomaliacija (kaulai praranda reikiamą kiekį mineralinių medžiagų) dažniausiai susergama dėl nepakankamo gaunamo D vitamino kiekio, negaunant pakankamai saulės, dėl endokrininių pakitimų. Tarp rizikos veiksnių minimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas.

Vidutiniškai iki 25 metų kaulų masė didėja, taip pat didėja jų stangrumas. Vėliau kaulų masė palaipsniui mažėja, kaip ir jų tankis ir atsparumas. Moterims šiuos procesus skatina nepakankama estrogenų gamyba. Kaulai netenka kalcio, kuris yra pagrindinė medžiaga, didinanti kaulų stangrumą. Staigus antsvorio mažinimas neigiamai veikia kaulų struktūrą, nes sumažėjus kūno masei, sumažėja ir kaulų apkrova. Vartojant daug kavos, arbatos ar natrio padidėja kalcio išsiskyrimas. Neigiamos įtakos turi ir alkoholio vartojimas. Vyresnio amžiaus žmonių kaulų stangrumas mažai priklauso nuo fizinio krūvio vaikystėje, jaunystėje – reikalinga pastovi fizinė apkrova. Fizinis aktyvumas daro didesnę įtaką kaulų masei ir stangrumui negu padidintas kalcio naudojimas.

 

SAUSGYSLĖS IR RAIŠČIAI

Sausgyslės ir raiščiai yra jungiamieji elementai – sausgyslės jungia raumenis su kaulais, o raiščiai jungia kaulus ir stiprina sąnarius. Šių dviejų elementų paskirtis yra skirtinga, tačiau jų struktūra labai panaši. Raiščių ir sausgyslių audinyje vyksta gyvybiniai procesai, jis keičia savo formą veikiant išorinėms jėgoms. Kolagenas – baltymas, tankus, mažai lankstus ir gana stiprus struktūrinis elementas, turintis tris grandines, sudarančias trigubą amino rūgščių spiralę.

1-os grupės kolagenai yra stipriausi, iš jų yra sudarytos sausgyslės ir raiščiai. Tai yra jungiamasis audinys, sudarytas iš kolageno, elastano, proteoglikano, vandens ir fibroblastų. Proteininiai kolagenai ir elastinai sintetinami ir sudaro fibroblastinus, kurie yra atsparūs mechaniniam poveikiui. Kolageninė skaidula – tai pagrindinis elementas, išlaikantis tempimą. Ištempiant jis kaupia potencinę energiją, kuri gali būti vėliau panaudota mechaninei veiklai, taip pat turi savybę prisitaikyti prie veiksnių, keičiant struktūrą ir funkciją.

Achilo sausgyslė žmogui yra itin svarbi. Vienas Achilo sausgyslės galas yra prisitvirtinęs prie kulnikaulio, o pėdos lenkimas yra atliekamas blauzdos raumenims tempiant šią sausgyslę. Šuolio metu, atsispiriant, pėdos priekinė dalis gali spausti atramą 400 kg jėga.


Į viršų