Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Anatomija ir fiziologija

REGOS SISTEMA

 Akis. Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Akies obuolį sudaro dangalai (ragena, odena, rainelė, krumplynas, gyslainė ir tinklainė) bei branduolys (tai skaidrios, šviesos spindulius laužiančios terpės – stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei užpakalinė akies kameros). Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai: vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolį judinantys raumenys.

akis.jpg (regular, 500x236)
 

Akies sandara (nuotrauka: Ross and Wilson Anatomy and Physiology in Health and Illness, 2001)

Akies obuolys. Jis sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Kapsulė sudaryta iš trijų skirtingos struktūros sluoksnių: išorinio (skaidulinio), vidurinio (kraujagyslinio) ir vidinio sluoksnio (tinklainės).

Išorinis kapsulės sluoksnis – tai plonas, tvirtas skaidulinio jungiamojo audinio dangalas, suteikiantis akies obuoliui formą. Jo priekinė dalis yra ragena, kuri yra permatoma ir panaši į išgaubtą laikrodžio stikliuką. Likusią išorinio dangalo dalį sudaro odena, kuri yra nepermatoma, panaši į virto kiaušinio baltymą.

Vidurinis kapsulės sluoksnis turi daug kraujagyslių ir pigmentinių ląstelių. Jis sudarytas iš trijų sudėtimi ir funkcijomis skirtingų dalių: rainelės (priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Ji matoma pro rageną, yra disko formos, o jos centre yra apvali anga – vyzdys), krumplyno ir gyslainės (gyslainę sudaro akies arterijos, venos ir nervai).

 

Tinklainė. Tinklainėje skiriamos priekinė, šviesai nejautri (akloji tinklainės dalis), ir užpakalinė, reginė tinklainės dalis. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje. Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir spalvas. Lazdelės pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai paveldima liga – daltonizmas. Arti tinklainės geometrinio centro yra iškilimas – regos nervo diskas. Pro jį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės bei nervai. Šioje vietoje nėra šviesai jautrių receptorių, todėl ši sritis vadinama akląja dėme. Netoli jos yra jautriausia tinklainės vieta – geltonoji dėmė. Ji sudaryta tik iš kolbelių, čia didžiausia tinklainės skiriamoji geba, daiktai matomi ryškiausiai. Akies žvilgsnis nukreipiamas taip, kad stebimo objekto atvaizdas atsidurtų geltonojoje dėmėje. Nuo objekto einantys spinduliai lūžta akies audiniuose ir geltonojoje dėmėje susidaro apverstas objekto atvaizdas. Abiejų akių tinklainėje susidarę atvaizdai šiek tiek skiriasi, kadangi kiekviena akimi objektą matome šiek tiek kitu kampu.

 

Lęšis. Abipusiškai išgaubtos linzės formos skaidrus, standus kūnas, laužiantis šviesos spindulius.

Stiklakūnis. Skaidri drebučių formos konsistencijos masė, užpildanti akies obuolio ertmę tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio funkcija yra atraminė. Be to, jis priklauso akies optiniam aparatui, nes praleidžia ir šiek tiek laužia spindulius.

 

Akies kameros. Išskiriamos priekinė ir užpakalinė akies kameros. Priekinė kamera yra tarp užpakalinio ragenos ir priekinio rainelės paviršiaus. Užpakalinę kamerą priekyje riboja užpakalinis rainelės paviršius, o užpakalyje – priekinis lęšio paviršius, krumplynas ir jo raištis. Kameras užpildo vandeningas skystis. Jį nuolat gamina rainelės ir krumplyno ataugų kapiliarai. Abi kameros susisiekia per vyzdį. Skystis iš užpakalinės kameros per vyzdį patenka į priekinę, o iš šios per veninį odenos antį – į venas. Taip akies kamerose yra palaikomas vienodas spaudimas, svarbus normaliam regėjimui.

 

Vokai. Skiriami du: viršutinis ir apatinis. Vokus sudaro plona švelni oda. Po ja yra puriojo poodinio ląstelyno sluoksnis, o giliau – raumeninės skaidulos. Kiekviename voke, po raumenimis, yra labai standaus audinio plokštelė – voko kremzlė. Vokų vidinį paviršių dengia junginė. Vokų vidiniuose kampuose yra ašarų taškeliai.

 

Junginė. Tai plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė. Nuo vokų ji pereina ant akies obuolio. Ji apdengia visą matomą akies obuolio dalį, išskyrus rageną.

 

Ašarų liauka. Ji yra viršutiniame lateraliniame akiduobės kampe. Ji gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Jos kaupiasi tarpelyje tarp vokų ir akies obuolio. Ašaros plauna akies obuolį, drėkina rageną.


Į viršų