Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Anatomija ir fiziologija

Žmogaus smegenys ir jų veikla nulemia sąmoningą žmogaus veiklą, abstraktų mąstymą, sugebėjimą dirbti, bendrauti su kitais žmonėmis, kurti ar suprasti meną. Organizmo funkcijas daugiausia reguliuoja nervų sistema. Jutimo organai dirginimus iš aplinkos nuolat perduoda nerviniams centrams, kurie nulemia organizmo reakciją į dirgiklį. Žmogaus nervų sistema yra sudėtingiausia. Raumenys susitraukia tik tada, kai juos pasiekia jaudinimas iš centrinės nervų sistemos. Tokie refleksai kaip seilių ir skrandžio sulčių, prakaito išsiskyrimas, kraujagyslių spindžio kitimas vyksta dalyvaujant nervų sistemai. Ši sistema garantuoja darnią įvairių organų ir jų sistemų veiklą, taip pat per ją organizmas palaiko ryšį su aplinka. Pagrindinės nervų sistemos funkcijos:

1) reguliuoja visus organizmo gyvybinius procesus;

2) garantuoja darnią įvairių organų ir jų sistemų veiklą;

3) palaiko organizmo ryšį su aplinka.

 

Nervinis audinys, neuronai ir nervai

Nervų sistema yra sudaryta iš nervinio audinio, kurį sudaro nervinės ląstelės – neuronai ir pagalbinio audinio – neuroglijos ląstelės. Neuronai – tai pagrindinės nervinio audinio ląstelės, reguliuojančios nervų sistemos funkcijas. Neuronus supančios neuroglijos ląstelės atlieka maitinimo, atraminę ir apsauginę funkcijas. Kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma su jose esančiais organoidais. Ataugos yra dvejopos: dendritai ir aksonai. Dendritai – trumpesnės, šakotos, nervinius impulsus perduodančios į neurono kūną ataugos. Aksonai paprastai ilgesni už dendritus, dažniausiai nelabai išsišakojęs. Ilgąsias ataugas dažnai dengia baltos, panašios į riebalus medžiagos – mielino dangalas. Pažeistieji neuronų kūnai nebeatsinaujina, o periferijoje esantys aksonai pažeisti gali ataugti. Neuronų kūnai ir trumposios ataugos sudaro centrinės nervų sistemos pilkąją medžiagą, o mieliniai aksonai, kurie neišeina iš centrinės nervų sistemos ir turi baltą mielino dangalą, sudaro baltąją centrinės nervų sistemos medžiagą.

 

Centrinė nervų sistema

Centrinė nervų sistema (CNS) – tai neuronų kūnų, jų ataugų ir neuroglijos telkiniai, vadinami smegenimis. Jos užpildo visą stuburo kanalą ir kaukolės smegeninę dalį. Stuburo kanale esančios smegenys vadinamos nugaros smegenimis, o smegeninėje – galvos smegenimis. Smegenis sudaro dvi medžiagos: pilkoji ir baltoji. Pilkąją medžiagą sudaro neuronų kūnų telkiniai, kurie vadinami branduoliais, o smegenų paviršiuje – žievė. Baltoji medžiaga sudaryta tik iš neuronų ataugų. Baltoji medžiaga centrinėje nervų sistemoje sudaro laidus, o periferinėje nervų sistemoje – nervus.

 

Galvos smegenys santykinai skirstomos į pailgąsias, užpakalines, vidurines, tarpines ir galines. Pailgosios ir užpakalinės sudaro rombines smegenis. Užpakalinės smegenys – tai tiltas ir smegenėlės. Visos galvos smegenų dalys atlieka tam tikrą funkciją, tarpusavyje glaudžiai siejasi ir bendradarbiauja, bet kokia galvos smegenų veikla galima tik dėl visų minėtų dalių tarpusavio ryšių.

Smegenų kamieną sudaro pailgosios smegenys, tiltas, vidurinės ir tarpinės smegenys. Iš smegenų kamieno tam tikra tvarka išeina nervai (galviniai), kyla ir leidžiasi laidai į kitas galvos smegenų dalis. Čia daugelis laidų kryžiuojasi, pereina į priešingą pusę, todėl kairiąją mūsų kūno pusę valdo dešnioji galvos smegenų dalis. Pailgosios smegenys yra ties didžiąja pakauškaulio anga, jos - gyvybiškai svarbiausios, nes čia yra išsidėstę automatiniai širdies ir kvėpavimo centrai.

Per visą smegenų kamieną tęsiasi šakotas nervinių ir besikryžiuojančių skaidulų tinklas – tinklinis darinys, kuris derina, integruoja impulsus, sklindančius iš perefirijos į centrinę nervų sistemą bei iš jos, taip pat tvarko miego ir budravimo periodus, veikia sąmonę, aktyvina ir slopina smegenų žievę, reguliuoja ir emocijas, elgesį, susikaupimą, dėmesį, atidumą, budrumą, net vidaus organų darbą.

 

Nugaros smegenys – tai centrinės nervų sistemos dalis, besitęsianti nugaros kanalu nuo galvos smegenų iki juosmens srities. Nugaros smegenis sudaro neuronų kūnai, susitelkę centre į H raidės pavidalo pilkąją medžiagą, kurią apsupa baltoji nugaros smegenų medžiaga. Pilkojoje medžiagoje neuronų kūnai sudaro įvairius branduolius, kuriuose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervinių skaidulų pluokštai. Nugaros smegenų baltoji medžiaga – nervinių skaidulų pluoštai, vadinami laidais, kurie nutysta išilgai nugaros smegenų į galvos smegenis (kylantieji, juntamieji, aferentiniai), tęsiasi iš jų į periferiją (nusileidžiantieji, motoriniai, eferentiniai) arba jungia atskirus nugaros smegenų segmentus.

Nugaros smegenys perduoda impulsus iš periferijos į galvos smegenis ir atgal bei vykdo refleksines reakcijas, dalyvauja įvairiose refleksinėse reakcijose. Struktūros, kurios dalyvauja šiose reakcijose, vadinamos reflekso lanku. Patį paprasčiausią reflekso lanką sudaro 3 dalys: kylančioji (iš receptoriaus iki nugaros smegenų), reflekso centras (tam tikra nugaros smegenų dalis), nusileidžiančioji iki atsakomojo organo.

 

Periferinė nervų sistema

Periferinė nervų sistema (PNS) – tai nervinės skaidulos, einančios iš smegenų į organus. Šios skaidulos susilieja į stambius kamienus, vadinamus nervais. Iš galvos smegenų išeina 12 porų galvinių nervų, o iš nugaros smegenų 31 pora nugarinių nervų. Periferinei nervų sistemai priklauso rezginiai ir iš jų išeinantys nervai, mazgai. Funkciniu požiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę dalis.

Somatinė nervų sistema inervuoja visus skeleto ir kai kurių organų skersaruožius raumenis. Ši sistema dar vadinama animaline, nes valdo tik gyvūnijos pasauliui būdingas valingas judėjimo funkcijas.

Vegetacinė nervų sistema inervuoja visus vidaus organus, lygiuosius raumenis, širdį, kraujagysles, taip pat tvarko audinių trofiką, liaukų sekreciją. Visa sąmonės nekontroliuojama organizmo veikla yra valdoma vegetacinės nervų sistemos. Norint pabrėžti jos savarankiškumą ir nepriklausomumą, ji dar vadinama autonomine.

Refleksai – kai žmogaus organizmas visada reaguoja į dirginimus. Į išorinio pasaulio ir organizmo vidaus dirginimus organizmas reaguoja atsakomąja reakcija, dalyvaujant centrinei nervų sistemai. Ši atsakomoji reakcija ir yra vadinama refleksu.


Į viršų