Avevita klinika

Bendra informacija

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
Atgal
Anatomija ir fiziologija

 

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA

Širdis ir kraujagyslės nenutrūkstamai transportuoja kraują ir palaiko apykaitos procesus organizme. Pastoviai cirkuliuodamas uždara širdies ir kraujagyslių sistema, kraujas neša audiniams bei ląstelėms būtinas maisto medžiagas ir deguonį, pašalina medžiagų apykaitos produktus. Be to, kraujas, po visą organizmą išnešiodamas endokrininių liaukų gaminamus hormonus, atlieka humoralinę organizmo funkcijų reguliaciją, pernešdamas antikūnus, dalyvauja organizmo apsauginėse reakcijose.

Širdies ir kraujagyslių sistema kartu su nervų sistema koordinuoja organų ir sistemų darbą, sujungia organizmą į vieningą visumą. Šią sistemą sudaro širdis ir kraujagyslės, kuriomis teka kraujas. Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis, o kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį – venomis. Kraujagyslės, kuriomis teka arterinis kraujas su deguonimi bei maisto medžiagomis organizmui ir grįžta į širdį veninis kraujas, sudaro didįjį kraujo apytakos ratą.

Mažuoju kraujo apytakos ratu veninis kraujas iš širdies dešiniojo skilvelio arterijomis teka į plaučius, ten atiduoda anglies dvideginį, pasiima deguonį ir arterinis kraujas venomis grįžta į kairįjį prieširdį.

Stambiausia kūno arterija – aorta, kuria kraujas išteka iš širdies. Nuo aortos atskyla stambios šakos, vadinamos magistralinėmis arterijomis. Šios arterijos teka į organus, ten šakojasi į dar smulkesnes šakas, vadinamas arteriolėmis. Arteriolės smulkėja iki kapiliarų (smulkiausios mikroskopinio dydžio kraujagyslės). Kapiliarai audiniuose ir organuose sudaro tinklus. Pro kapiliarų sieneles vyksta dujų bei medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių. Kapiliarai jungiasi į venules, o šios – į stambesnes venas. Venų yra 3 – 4 kartus daugiau negu arterijų. Taigi kapiliarai yra lyg arterijų ir venų jungiamoji grandis.

 

Kraujotakos sistemos funkcijos:

• perneša limfą;

• perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius;

• gamina antikūnius;

• perneša deguonį iš plaučių į audinius;

• padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;

• aprūpina audinius maisto medžiagomis;

• išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis;

• perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.                       

zmogaussirdiesanatomija.jpg (regular, 500x313) Širdies sandara (nuotrauka: allrefer.com)

 

Širdis. Tuščiaviduris raumeninis netaisyklingo kūgio formos organas. Žmogaus širdis yra maždaug jo kumščio dydžio. Ji sveria 240 – 350 g.

Pertvara dalija širdį į dvi nesusisiekiančias dalis – dešiniąją veninę ir kairiąją arterinę. Kiekvienoje iš jų viršuje yra prieširdis, o apačioje – skilvelis. Taigi žmogaus širdį sudaro keturios kameros: dešinysis ir kairysis prieširdžiai bei dešinysis ir kairysis skilveliai. Kairysis skilvelis, išstumdamas kraują į arterijas, sukelia arterijų sienelių pulsaciją, kurios metu registruojamas arba apčiuopiamas pulsas. Kraujas venomis suteka į prieširdžius, o prieširdžių sistolės metu per atrioventrikulines angas išstumiamas į skilvelius. Sveikų žmonių pulso dažnis būna 70 – 80 k/min. Dažnas pulsas vadinamas tachikardija, o suretėjęs – bradikardija. Sergant gali sutrikti pulso ritmas – tai aritmija.

Į dešinįjį prieširdį įteka viršutinė ir apatinė tuščiosios venos, sunešančios veninį kraują iš viso kūno. Kairiajame prieširdyje atsiveria keturios plaučių venos. Jos atneša arterinį kraują iš plaučių.

Iš dešiniojo skilvelio prasideda plautinis kamienas, kuriuo veninis kraujas teka į plaučius. Iš kairiojo skilvelio išeina aorta, nešanti arterinį kraują į visus organus, audinius ir ląsteles.

Širdies siena sudaryta iš vidinio sluoksnio – endokardo, vidurinio raumeninio – miokardo ir išorinio sluoksnio – epikardo.

Širdies raumeniniame audinyje yra ypatingos struktūros specializuotos raumeninės ląstelės. Jos prieširdžių ir skilvelių miokarde sudaro mazgus bei pluoštus. Tai laidžioji širdies sistema. Ji laiduoja širdies susitraukimų automatizmą bei reguliuoja nuoseklų prieširdžių bei skilvelių darbą.

Širdies vožtuvai yra endokardo klostės. Jie yra buriniai ir pusmėnuliniai. Buriniai vožtuvai skilvelių sistolės metu uždaro prieširdines skilvelių angas. Šie vožtuvai yra du: dviburis ir triburis. Dviburis vožtuvas yra kairiojoje prieširdinėje skilvelio angoje, o triburis vožtuvas – aplink dešiniąją prieširdinę skilvelio angą. Buriniai vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi. Pusmėnuliniai vožtuvai yra aortos ir plautinio kamieno žiotyse. Aortos žiotyse yra aortos vožtuvas, o plautinio kamieno – plautinio kamieno vožtuvas. Pusmėnuliniai vožtuvai diastolės metu neleidžia sugrįžti kraujui iš aortos į kairįjį, o iš plautinio kamieno – į dešinįjį skilvelį.

Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos. Vainikinės arterijos maitina arteriniu krauju visus širdies sluoksnius, juose smulkėja, virsta kapiliarais. Pro kapiliarų sieneles vyksta dujų apykaita.      

 

Kraujospūdis priklauso nuo širdies skilvelių sistolės metu išstumto kraujo kiekio bei kraujagyslių sienelės tonuso (spindžio). Maksimalus kraujo spaudimas kairiojo skilvelio sistolės (ritmiško širdies raumens susitraukimo) metu vadinamas sistoliniu kraujo spaudimu, o minimalus spaudimas diastolės (raumens atsipalaidavimo) metu – diastoliniu spaudimu. Normalus sistolinis spaudimas yra 120 mm Hg, diastolinis spaudimas – 80 mm Hg. Sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimų skirtumas vadinamas pulsiniu spaudimu. Ramybėje jis yra 40 mm Hg.

 

 

Dažniausiai pasitaikančios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

  •  Išeminė širdies liga (stabili, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas);
  •  Įgimtos ar įgytos širdies vožtuvų ydos;
  • Arterinė hipertenzija,
  • Miokardo – perikardo patologijos;
  • Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai,
  • Širdies nepakankamumas.

Į viršų