Avevita klinika

Bendra informacija

Atgal
Venerologija

Venerologija – medicinos šaka, kuri apima lytiškai plintančių infekcijų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Gydytojas venerologas – medicinos gydytojas, kuris atlieka sveikatos priežiūrą, apimančią asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą.

Šiuo metu žinoma daugiau nei 20 mikroorganizmų, kurie gali būti perduodami lytinių santykių metu, tarp jų sifilis bei žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Visoms lytiškai plintančioms ligoms būdinga, kad jomis, kartais keliomis iškart, užsikrečiama lytinių santykių metu. Lytiškai plintančios ligos turi slaptąjį laikotarpį, t.y. užsikrėtus simptomai pasireiškia po tam tikro laiko. Slaptasis laikotarpis gali būti nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Ligos eiga gali būti besimptomė. Ligonis, platinantis užkratą, nejaučia jokių ligos požymių, o lytiniai jo partneriai serga. Todėl būtina nustatyti, patikrinti ir profilaktiškai gydyti visus ligonio partnerius.

Venerinės ligos daugiausia plinta lytiniu keliu, nes ligas sukeliančioms bakterijoms reikalinga ypatinga terpė, esanti žmogaus lytinių organų audiniuose. Pavyzdžiui, gonorėjos sukėlėjui tinka ir akies audiniai, todėl tik gimusiems vaikams sulašinama specialaus tirpalo. Kartais sergantys žmonės net neįtaria, kad yra užsikrėtę, ir santykiauja, taip apkrėsdami savo partnerius.

 

Diagnostika

Kiekviena lytiškai plintanti liga turi būdingus požymius, todėl tiksliai diagnozuojama tik apklausus ligonį ir atlikus laboratorinius tyrimus. Dažniausiai atliekami kraujo serumo, įvairių organizmo išskyrų, sekreto, bėrimo elementų laboratoriniai tyrimai.

 

Gydymas

Kiekviena lytiškai plintanti liga gydoma skirtingai, skirtingais vaistais, gydymo trukmė nevienoda. Neteisingai gydant, o tai būna, kai ligonis bando gydytis pats, išsivysto įvairios komplikacijos. Žmogus nepasveiksta, o kitų sunkių ligų simptomai dėl netinkamo gydymo užmaskuojami. Įtarus ar gydantis lytiškai plintančią ligą, reikia vengti lytinių santykių, kartu turi būti gydomi ir ligonio lytiniai partneriai.

 

Dėl sifilio niekada nesikreipiama laiku, nes liga nustatoma iš kraujo tyrimų arba pamačius sifilio opelę, kuri atsiranda maždaug po trijų – keturių savaičių po užsikrėtimo. Aptinkama dažniausiai ant lytinių organų, padidėja kirkšnių limfmazgiai. Žaizdelė kietais kraštais, netrukdo santykiauti, nes yra neskausminga, todėl žmonės nekreipia į ją dėmesio. Dažniausiai sirgdami pirmine sifilio stadija ateina vyrai, nes jiems lengviau pastebėti pokyčius ant genitalijų.

Tyrimai chlamidiozės sukėlėjui nustatyti atliekami daugiausia privačiose klinikose. Ši liga dažniausiai pasireiškia nesukeldama jokių ryškių arba ypatingų simptomų: sąnarių arba pilvo skausmai, sloga, genitalijų ligos. Chlamidiozė gali sukelti nevaisingumą, sąnarių uždegimus. Ilgainiui ši liga gali komplikuotis gimdos uždegimu, prostatitu, gali atsirasti potencijos sutrikimų, mažėja darbingumas, krenta nuotaika.

Gydytis, nepasikonsultavus su gydytoju, negalima, nes pasirenkama per trumpus gydymo kursus, per mažas arba per dideles vaistų dozes. Tai apsunkina ligos diagnostiką ir gydymą. Neteisingai gydantis sutrikdoma organizmo bakterijų pusiausvyra, medžiagų apykaita, silpninama imuninė sistema. Dėl disbakteriozės netenkama svarbių mikroelementų, vitaminų.

Prevencija

Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, turėti tik vieną partnerį. Prezervatyvą reikia užsimauti prieš pradedant lytinius santykius. Bet tai nėra šimtaprocentė apsauga nuo lytiškai plintančių ligų. Pavyzdžiui, sifilio pirminė opelė gali atsirasti bet kur, o prezervatyvas uždengia tik tam tikrą vietą.

Srities specialistai:

Venerologija
Navickienė Edita

Į viršų