Arterinė hipertenzija – tai arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (>140/90 mmHgst). Tam tikras kraujo spaudimo lygmuo yra būtinas žmogaus organų veiklai palaikyti, nes, susitraukiant širdžiai, išstumiamas kraujas nuneša deguonį ir maisto medžiagas į visas kūno dalis ir organus. Tai vadinama sistoliniu kraujo spaudimu. Kai širdis atsipalaiduoja, kraujas veikia arterijas jėga, kuri vadinama diastoliniu kraujo spaudimu.

Simptomai

• Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, širdies skausmus, dusulį, regos sutrikimus.
• Tačiau kartais, ypač ligos pradžioje arba esant vidutiniam kraujospūdžio padidėjimui arterinė hipertenzija simptomų nesukelia arba jie yra neintensyvūs, todėl pacientas į juos nekreipia dėmesio.
• Neretai arterinė hipertenzija yra diagnozuojama tik išsivysčius komplikacijoms

Diagnostika

• Arterinė hipertenzija nustatoma matuojant kraujo spaudimą. Matuojama kelis kartus, skiriant keletą vizitų pas gydytoją, kad būtų išvengta atsitiktinio kraujo spaudimo padidėjimo.
• Matuojant spaudimą, ligonis prieš tai turėtų būti nerūkęs, būti pailsėjęs bent 5 minutes, o geriau 10 – 15 minučių. Matuojama sėdint, padėjus ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje).

Gydymas

• Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus.
• Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų. Paskirtus vaistus reikia visada vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.

Profilaktika

• Rizikos veiksnių mažinimas (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris, stresas, per didelis druskos vartojimas, alkoholio vartojimas).