Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Autizmas

Autizmas – tai smegenų išsivystymo sutrikimas, pasirodantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl liga pasireiškia skirtingai kiekvienam individui.

Manoma, kad autizmą sukelia genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Retais atvejais autizmo priežastis yra gimdymo metu patirtos traumos. Autizmo sindromu serga apytiksliai 6 iš 1000 žmonių. Berniukams sutrikimas nustatomas apytiksliai keturis kartus dažniau negu mergaitėms.
Autizmas paveikia daugelį smegenų dalių. Jei autizmas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui. Priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką. Jų pažanga gyvenime tikriausiai bus kiek lėtesnė, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, sukurti šeimą, siekti išsilavinimo, karjeros.

Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Autizmo raida taip pat priklauso nuo vaiko patiriamų išgyvenimų.

Požymiai pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse:

  • Socialiniame bendravime (akių kontakto ir kūno kalbos stoka; bendraamžių draugystės stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka);
  • Komunikacijoje (kalbos išmokimas užtrukęs arba neprasidėjęs; kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose žaidimuose);
  • Ribotame, stereotipiniame, pasikartojančiame elgesyje (susirūpinimu neįprastais užsiėmimais, manijomis; prisirišimu prie nefunkcinės rutinos ar ritualų; stereotipiniais, pasikartojančiais motorikos judesiais; susirūpinimu atskiromis daiktų dalimis);
  • Kiti paplitę aspektai (nėra būtini diagnozei): sensorinio pajautimo nukrypimai; mąstymo trūkumai, emocinis paprastumas, padidėjęs streso ar nerimo lygis.

 

Apytiksliai 0,5 – 10 proc. autistų turi neįprastų gebėjimų – nuo gebėjimo įsiminti smulkmenas iki neįprastai retų talentų.

  1. Neįprastas reagavimas į sensorinius stimulus taip pat yra paplitęs tarp autistinių vaikų. Tačiau nėra jokio įrodymo, kad šie simptomai atskiria autizmą nuo kitų vystymosi sutrikimų.
  2. Neįprasti valgymo įpročiai būdingi trims ketvirčiams vaikų su autizmo sindromu (tai anksčiau buvo vienas iš pagrindinių požymių, nustatant autizmo sindromą). Išrankumas yra dažna problema, nors valgymo ritualai ir maisto atsisakymas taip pat yra būdingas;
  3. Žinoma, kad miego problemos būdingos vaikams su vystymosi sutrikimais. Autistiniai vaikai taip pat susiduria su sunkumu užmigti, dažnais pabudimais.

 

Diagnostika

  • Autizmas yra vis dažniau diagnozuojamas sutrikimas. Vaikai, turintys genetinį polinkį į autizmą, pirmieji pajunta tai, kas kenkia visiems žmonėms;
  • Diagnozuojama vaikams jau nuo 6 mėn. amžiaus.

 

Gydymas

  • Gydymas – simptominis, vaikų, kuriems pasireiškia autizmas, gydymas yra labai sudėtingas, nes kiekvienas vaikas yra labai unikalus, kiekvienam būna skirtingo intensyvumo simptomai;
  • Konkrečiai vaistų autizmui gydyti nėra, jie skiriami atskiriems simptomams slopinti;
  • Kuo anksčiau pastebimi autizmo bruožai ir pradedama taikyti tikslinga intervencija, tuo gydymas tampa efektyvesnis;
  • Skiriamos įvairios dietos, vitaminai, maisto papildai, taikoma deguonies terapija, psichodinaminiai ir elgesio korekcijos metodai ir kt.;
  • Taikoma delfinų terapija;
  • Nors kai kurie autizmo požymiai gali kisti, stiprėti arba mažėti, kartais ir visai pranykti, bet vaiko išskirtinumai bei ypatumai išlieka visą laiką. 

Į viršų