Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Epilepsija ir simptominiai traukuliai

Epilepsija yra lėtinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos priepuoliu vadinamas laikinas stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos (judesio), jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos.  Dažniausiai epilepsija prasideda vaikystėje ar po 65 metų, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

 

Priežastys ir rizikos veiksniai

Apie 30 – 35 proc. sergančiųjų epilepsija galima nustatyti veiksnius, sukėlusius struktūrinį galvos smegenų pažeidimą ir epilepsiją. Tai:

  • Nėštumo metu pasireiškę genetiniai, metaboliniai, infekciniai veiksniai, sukėlę įvairius galvos smegenų ar jų kraujagyslių apsigimimus (displazijas);
  • Gimdymo laikotarpio sunkumai (hipoksija, trauma);
  • Galvos smegenų traumos;
  • Insultas;
  • Galvos smegenų augliai;
  • Galvos smegenų uždegimas;
  • Tam tikri epilepsijos tipai linkę kartotis šeimose, todėl manoma, reikšmės turi ir genetiniai veiksniai;
  • Šiuolaikiniais tyrimo metodais apie 65 – 70 proc. epilepsijos atvejų nenustatoma jokios specifinės etiologijos.

 

Simptomai

  • Epilepsijos priepuolio metu žmogus junta tam tikrus pojūčius, ar atlieka judesius, kurių jis negali kontroliuoti. Žmogus gali šaukti, kristi be sąmonės ar nevalingai trūkčioti;
  • Vaikams dažniausi pasitaiko absansai, kai sutrinka sąmonė. Paprastai žmogus atrodo lyg užzisvajojęs, staiga pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatmena, kas buvo priepuolio metu. Gali būti besitęsiantis mirkčiojimas, kiti smulkūs judesiai. Paprastai šie priepuoliai trunka sekundes.

 

Tyrimai

  • Gydytojai diagnozuoja epilepsiją apklausdami pacientą, artimuosius, kurie matė epilepsijos priepuolį, ištirdami pacientą neurologiškai;
  • Atliekami kraujo tyrimai;
  • Vienas pagrindinių tyrimų – elektroencefalografija. Tai tyrimas, kurio metu ant galvos uždėtais elektrodais, registruojamas smegenų elektrinis aktyvumas;
  • Vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (KT, MRT), kartais genetiniai bei neurometaboliniai tyrimai.

 

Gydymas

  • Didžiajai daliai sergančiųjų epilepsijos priepuoliai vartojant vaistus nuo epilepsijos nesikartoja;
  • Kitiems, vartojant vaistus epilepsijos priepuoliai suretėja ar sumažėja jų intensyvumas;
  • Kai kurių pacientų epilepsijos priepuolių neįmanoma koreguoti vaistais. Tokiais atvejais gali būti svarstoma chirurginio gydymo galimybė.

 

Profilaktika

  • Jei traukuliai susiję su kita liga, būtina ligą diagnozuoti ir gydyti. Jei skirti vaistai, būtinai griežtai laikytis jų vartojimo režimo ir nenutraukti jų vartojimo. Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolius gali provokuoti alkoholis, miego stoka, stresas.


Į viršų