Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Hemorojus

Hemorojus – tai išangės kraujagyslinių audinių išvešėjimas, išsiplėtimas. Pirmiausia hemorojiniai mazgai atsiranda išeinamosios angos kanalo viduje (vidinis hemorojus), tačiau vėliau jie gali iškristi į išorę (išorinis hemorojus). Hemorojaus atsiradimą skatina vidurių užkietėjimas, dažnas stanginimasis tuštinantis, nėštumas, venų vožtuvų nepakankamumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, sunkių daiktų kilnojimas,  nes tada padidėja spaudimas išangės venose. Kartais hemorojinių mazgų atsiranda, net kai nėra šių faktorių. Taip pat įtakos turi paveldimumas, vyresnis amžius, antsvoris. Vyrai serga 2 kartus dažniau nei moterys.

 

Simptomai

  • Išangės niežėjimas, kraujavimas;
  • Hemorojinių mazgų iškritimas;
  • Išangės skausmingumas;
  • Išskyros iš išangės;
  • Vargina neišsituštinimo jausmas. 

 

Diagnostika

  • Išangės srities apžiūra, atliekant digitalinį tyrimą (pirštu čiuopiant tiesiąją žarną);
  • Hemorojinių mazgų apžiūra specialiu insrumentu – anoskopu;
  • Rektosigmoidoskopija – specialiu instrument su šviesos šaltiniu apžiūrima ir giliau esanti tiesiosios žarnos dalis;
  • Esant kraujavimui ir neaiškiai hemorojaus diagnozei, atliekami ir kiti tyrimai.

 

Gydymas

Hemorojus gydomas 2 būdais:

  • medikamentinis gydymas – nepavykus išvengti vidurių užkietjimo dietos pagalba, vartojami vidurius laisvinantys vaistai, sustiprėjus simptomams skiriamos specialios žvakutės;
  • chirurginis gydymas – būtinas tuomet, kai hemorojiniai mazgai yra dideli ir gydymas vaistais neefektyvus. Gydymo metodai:
  • Ligatūra – guminio raiščio ant hemorojinio mazgo užrišimas;
  • Skleroterapija – tam tikros medžiagos, sukeliančios kraujagyslių užsikimšimą, injekcija aplink hemorojinį mazgą;
  • Koaguliacija (sutirštinimas) lazeriu ar elektra;
  • Krioterapija – mazgo kraujotaka sutrikdoma šalčiu;
  • Sunkiais hemorojaus atvejais atliekama hemoroidektomija – hemorojinių mazgų pašalinimas.

Hemorojus yra gyvybei nepavojinga liga, gydant simptomai dažniausiai praeina per kelias dienas, bet gali kartotis.

 

Profilaktika

  • Reikia vengti vidurių užkietėjimo ir mažiau stangintis tuštinantis, svarbi teisinga sėdėjimo padėtis tuštinantis; 
  • Norint išvengti vidurių užkietėjimo reikia valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovių, vaisių), gerti pakankamai skysčių (1,5 – 2 l per dieną), ryte reiktų išgerti stiklinę šalto vandens – tai skatina tuštinimosi refleksą, patartina gerti sulfatų turintį mineralinį vandenį, kuris turi lengvą laisvinamąjį poveikį, taip pat padidinti fizinį aktyvumą. 

Į viršų