Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Išvaržos

Bene dažniausiai chirurgams tenka operuoti išvaržas, kurios diagnozuojamos apie 3 – 4 proc. žmonių. Paprastai išvarža nėra pavojinga, todėl iškilus guzeliui dažnas dvejoja, ar verta pagalbos kreiptis į medikus.

Išvarža arba vadinamasis trūkis tai vidaus organo ar jo dalies išvirtimas į poodį arba įsiveržimas į tarpraumeninį tarpą. Dažniausiai pasitaiko kirkšnies išvaržų ir pilvo ertmės organų išvaržų. Rečiau – bambos, diafragmos, stemplės angos bei randų išvaržos (pastarosios dažniausiai susidaro blogai sugijus pooperaciniams randams). Kirkšnies išvarža dažniau pasitaiko vyrams negu moterims. Statistiškai paskaičiuota, jog vienas iš penkių vyrų ir viena iš 50 moterų turi arba turės pilvo išorinę išvaržą. Dažniausiai pasitaikančios išvaržos vietos: kirkšnies (70 proc.), šlaunies (20 proc.), bambos (10 proc.), rečiau - diafragmos, stemplės angos, randų išvaržos, susidarančios blogai sugijus pooperaciniams randams.

  • Visos išvaržos skirstomos į įgimtas ir įgytas. Įgimtas išvaržas sąlygoja anatominiai ypatumai bei jungiamojo audinio defektai. Įgytų išvaržų priežastys - buvusios traumos, netvirta pilvo siena po operacijos, nutukimas, motorinių pilvo sienos nervų pažeidimas, skystis pilvaplėvėje ir pan.
  • Jei yra minėtų priežasčių, išvaržos atsiradimą skatina kosulys, čiaudulys, stanginimasis, tuštinimasis, fizinė įtampa. Ne ką mažesnis išvaržos atsiradimo pavojus kyla žmogui senstant, kai suglemba organizmo raumenys ir susilpnėja jungiamasis audinys.

 

Simptomai

  • Išvarža gali atsirasti ir palaipsniui be jokios aiškios priežasties.
  • Pagrindiniai išvaržos požymiai - gumbas, iškilimas, atsiradęs kirkšnyje ar žemiau jos, prie bambos, buvusioje operacijos vietoje ar pilve.
  • Esant išvaržai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, ir jei išvarža nekomplikuota, jokie kiti simptomai nepasireiškia.
  • Toje vietoje žmogus gali jausti tempimą, maudimą, perštėjimą. Šie simptomai paaštrėja po fizinio darbo ar ilgiau pavaikščiojus.
  • Laikui bėgant iškilimas didėja, o skausmas bei maudimas išnyksta.

 

Diagnostika

  • Nekomplikuota išvarža nustatoma apžiūros, apčiuopos metu. Kartais atliekama echoskopija, rentgenografija.  
  • Koplikuotą išvaržą reikia ištirti echoskopu, o jei diagnozė lieka neaiški, nedelsiant atliekama operacija - dažniausiai laparoskopija.

 

Gydymas

  • Išvaržoms gydyti tebenaudojami specialūs tvarsčiai, korsetai, ortopediniai diržai. Šios priemonės leidžia pristabdyti išvaržos didėjimą, tačiau visiškai nuo jos komplikacijų neapsaugo.
  • Pagrindinis išvaržos gydymo metodas - operacija.

 

Prevencija

  • Išvengti įgimtos kirkšnies išvaržos neįmanoma. O apsisaugoti nuo neįgimtų išvaržų galima treniruojant pilvo preso raumenis ir stengiantis nekilnoti per sunkių daiktų. 

Į viršų

Susijusi informacija