Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Kiškio lūpa

Kiškio lūpa – tai įgimtas lūpos nesuaugimas. Kūdikis gimsta su anatominiu lūpos vientisumo defektu. Įgimti lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimai yra viena dažniausių įgimtų anomalijų. Mūsų šalyje su įgimtu lūpos nesuaugimu gimsta vienas iš 1000-1300 naujagimių. 15-20% atvejų būna izoliuotas įgimtas lūpos nesuaugimas. Dažnai jis būna kartu su kitais įgimtais alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimais. Dažniausiai šis apsigimimas pasitaiko berniukams (iki 70%).

Simptomai

  • Apsunkintas krūties žindimas;
  • Gomurio defektas;
  • Kūno masės augimo atsilikimas;
  • Lūpos nesuaugimas;
  • Naujagimis springsta valgant;
  • Nosies anatominiai pakitimai;
  • Psichinio ir fizinio vystymosi sutrikimas.

 

Įgimto lūpos nesuaugimo priežastys įvairios. Lūpų susiformavimui ypač svarbus pirmųjų dvylikos nėštumo savaičių periodas. Žmogaus veidas formuojasi vystantis, diferencijuojantis ir suaugant embrioninėms ataugoms ir žiauniniams lankams. Įvairūs žalingi faktoriai veikia šį procesą, todėl nesuauga abiejų pusių lūpos užuomazgos. Moteriai nėštumo metu ypač svarbu išvengti pavojingų veiksnių, lemiančių kūdikio lūpos nesuaugimą, kaip antai: alkoholio, sunkiųjų metalų, radiacijos, vaistų nuo traukulių, folinės rūgšties trūkumo, stresinių situacijų, ligų ankstyvuoju nėštumo periodu, ypač sukeltų virusų ar pirmuonių. Jei moteris nėštumo metu rūko, tikimybė pagimdyti kūdikį su šia anomalija padidėja 2-6 kartus. Apie 13-21% atvejų lemia paveldimumas. Apie 25% vaikų įgimtas lūpos nesuaugimas yra tik sindromo dalis. Tai reiškia, kad kartu su įgimtu lūpos ir gomurio nesuaugimu būna ir kitų apsigimimų, nebūtinai veido.

Diagnostika

  • Kai kuriais atvejais genetikai gali nustatyti būsimo naujagimio lūpos nesuaugimo riziką, įvertindami paveldimumą, nėštumo metu veikusius rizikos veiksnius;
  • Įgimto lūpos ir alveolinės ataugos nesuaugimo diagnozė iki gimimo gali būti patikslinta ištyrus ultragarsu, ypač spalvotu;
  • Naujagimio apžiūra. Apžiūrint naujagimį, reikėtų atidžiai stebėti, ar nėra vertikalios įdubusios odos vagelės, besitęsiančios nuo nosies landos iki lūpos raudonio.

 

Gydymas

  • Vaikams su įgimtais lūpos nesuaugimais būtina speciali priežiūra ir nuolatinis medikų dėmesys nuo gimimo ir dažniausiai iki pilnametystės. Labai svarbus mažylio tėvų bei artimųjų ir gydytojų savitarpio supratimas ir abipusė pagalba. Vaiką gydo gydytojų komanda;
  • Izoliuoto lūpos nesuaugimo atveju 1-2 savaičių kūdikiui rekomenduojama rišti specialų elastinį tvarstį ar dėti nesuaugusios lūpytės kraštus suartinantį pleistrą. Atliekamas švelnus lūpytės masažas. Šios priemonės suartina nesuaugusios lūpos segmentus, palengvina kūdikio maitinimą ir gerina lūpos kraujotaką;
  • Lūpos nesuaugimas yra operuojamas.

Profilaktika

  • Vengti žalingų veiksnių, kurie gali paveikti embriono vystymąsi nėštumo metu;
  • Vartoti vitaminų su mineralais ir folinę rūgštį ankstyvo nėštumo periodu;
  • Lūpos nesuaugimas trukdo žįsti, todėl naujagimį pirmomis dienomis reikėtų maitinti nutrauktu motinos pienu (pipete, šaukšteliu), kiek vėliau reikia pratinti žįsti krūtį – smarkiau prispaudus prie krūtinės ar pirštais suspaudus lūpos plyšį. Kartais galima naudoti specialius čiulptukus. Patariama maitinti pusiau stačią. Kūdikį prieš operaciją reikia saugoti nuo peršalimo ligų, gerai maitinti, kad priaugtų reikiamo svorio. Ypač naudingas natūralus maitinimas motinos pienu

Į viršų