Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Krūties vėžys

KRŪTIES VĖŽYS – VIENA DAŽNIAUSIŲ MOTERŲ ONKOLOGINIŲ LIGŲ!

 Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Tai dažniausia onkologinė moterų liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje, Australijoje. Viena iš devynių moterų gali susirgti šia liga. Šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios. Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, turinčioms daugiau nei 50 metų amžiaus. Viena iš 229 pasaulio moterų nuo 30 iki 39 metų amžiaus per artimiausius dešimt metų gali susirgti krūties vėžiu. Tai viena pagrindinių jaunų moterų mirtingumo priežasčių – daugiau jų žūna tik automobilių avarijose.

 

Simptomai

Ankstyvoje krūties vėžio stadijoje jokių simptomų dažnai nebūna. Svarbu žinoti, kad krūties vėžys dažniausiai nesukelia jokio skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Tik vėliau, augant navikui gali atsirasti keletas simptomų:

  • Gumbo ar sukietėjimo atsiradimas krūtyje ar pažastyje;
  • Krūties dydžio ar formos pokyčiai;
  • Spenelio išskyros (ypač kraujingos) ar spenelio įdubimas, pleiskanojimas, išopėjimas;
  • Krūties odos spalvos ir reljefo pokyčiai (,,apelsino žievelės‘‘simptomas);
  • Skausmas (dažniausiai pažengusiam navikui).

 

Diagnostika

  • Mamografija – krūtų rentgeno nuotraukos (mamogramos);
  • Ultragarsinis tyrimas. Ultragarsu galima ištirti krūtis jaunoms moterims, nes mamogramos jaunoms moterims negalima vertinti dėl labai ryškaus liaukinio audinio;
  • Biopsija. Aspiracinė (su plona adata citologiniam ištyrimui) ar/ir stulpelinė (krūties audinio gabalėliai histologiniam ištyrimui) ar ekcizinė (audinio paėmimas operacijos metu) biopsijos. Visoms moterims ultragarsu ar mamografu nustačius įtartinus darinius, piktybinius mikrokalcinatus daroma stulpelinė biopsija;
  • Magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastavimu – jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją diagnozuojant invazinius krūties vėžius. Šis tyrimas daromas kai kiti tyrimai nepadeda, norint nustatyti išplitimą, esant silikoniniams implantams, esant didelei susirgimo ar recidyvo rizikai (bet vėžys nenustatytas kitais tyrimais), esant dideliems randams krūtyje;
  • Galaktografija – krūties rentgeno nuotrauka, tik kontrastavus pieno latakus;
  • ,,Sarginio‘‘ limfmazgio pažastyje suradimas. Prieš operaciją apie naviko sritį suleidžiamas spec.dažas ar radioizotopas, kuris nukeliauja į ,,sarginį‘‘ limfmazgį. ,,Sarginis‘‘ limfmazgis – pirmas limfmazgis surenkantis limfą iš krūties. Nedidelio vėžio (<1,5 cm) atvejais ,,sarginio‘‘ limfmazgio būklė 95 – 100 proc. tikslumu nusako pažastinių limfmazgių pažeidimo galimybę. Esant nepažeistam ,,sarginiam‘‘ limfmazgiui kitų limfmazgių šalinti nereikia.

 

Gydymas

Dažniausiai krūties vėžys pradedamas gydyti atliekant krūties operaciją, t. y. chirurginiu būdu pašalinant piktybinį naviką. Su naviku gali būti pašalinama dalis ar visa krūtis. Kartais prieš operaciją siekiant sumažinti naviko apimtį, taikoma chemoterapija. Po operacijos sugijus žaizdai gali būti taikoma chemoterapija, radioterapija – apšvitinama krūties operacinio rando sritis, artimųjų limfmazgių sritys, jei limfazgiai buvo pažeisti. Po operacijos atliekamas visos pašalintosios krūties dalies ar visos krūties bei pašalinto sarginio  limfmazgio ar limfmazgių iš pažasties srities ištyrimas mikroskopu. Priklausomai nuo naviko histologijos gali būti taikoma ir hormonoterapija ir biologinė terapija.

 

Profilaktika

  • Savityra. Krūtis moteris turi tikrintis kas mėnesį, pirmą savaitę po mėnesinių (menopauzės laikotarpiu bet kurią mėnesio dieną), nes artėjant menstruacijoms hormonų pakitimai paverčia krūtų audinį jautresniu ar labiau gumbuotu nei įprasta. Ne kiekvienas gumbelis yra vėžinis (4 iš 5 gumbelių yra gėrybiniai), tačiau kiekvieną kartą, aptikus ką nors įtartino, būtina apsilankyti pas gydytoją;
  • Reguliariai tikrintis krūtis pas gydytojus.

Į viršų