Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Lėtiniai virusiniai hepatitai

Hepatito A virusas sukelia tik ūminį kepenų uždegimą, o B ir C virusai yra dažna ne tik ūminio, bet ir lėtinio uždegimo priežastis (ūminis gali pereiti į lėtinį arba liga nuo pat pradžių įgauna lėtinę eigą).  

Hepatitas B – tai lėtinė kepenų liga (trunkanti 6 mėnesius ir daugiau), sukelta hepatito B viruso (HBV). Liga paprastai prasideda nuo ūminio hepatito B ir pereina į lėtinį. Šis hepatitas turi specifinius žymenis kraujyje bei kepenyse.

Hepatitą B sukelia virusas HBV (hepatito B virusas). Tai labai dažna liga. Liga galima užsikrėsti kontaktuojant su užsikrėtusiojo organizmo skysčiais: lytinių santykių metu, intraveniškai (adata) vartojant narkotikus, buitinio kontakto metu (įsidūrus, įsipjovus), kraujo perpylimo metu. Didelė rizika - medicinos darbuotojams.

 

Simptomai

  • Dažnai lėtinis B hepatitas yra besimptomis (be požymių). Jei liga įgyta kūdikystėje, ar yra įsisenėjusi, ligonis gali net nežinoti kada liga prasidėjo;
  • Dažniausi simptomai yra: bendras silpnumas, galvos skausmas, nuovargis ir nemiga, padidėjęs prakaitavimas, nervingumas. Kartais sutrinka virškinimas - kartumas burnoje, apetito stoka, pykinimas, sunkumas pilvo viršuje, dešiniojo šono skausmas;
  • Kamuoja ir šiek tiek padidėjusi temperatūra (apie 37oC), kartais - odos niežulys, sąnarių, raumenų skausmas;
  • Vėliau galimi širdies, kraujagyslių, inkstų, kasos, odos ar net kraujo pažeidimai;
  • Ligai progresuojant, hepatitas sukelia kepenų cirozę ir net kepenų vėžį ar nepakankamumą. Liga yra labai sunkiai gydoma, ir dažniausiai virusas nešiojamas visą gyvenimą.

 

Diagnostika

  • Hepatitas B diagnozuojamas atlikus kraujo biocheminius ir morfologinius tyrimus;
  • Randamas padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas. Serume - specifiniai žymenys;
  • Atliekama ir kepenų biopsija bei histologinis tyrimas.

 

Gydymas

  • Hepatito B gydymas labai sudėtingas;
  • Gydymą Jums paskirs gydytojas po pirminės konsultacijos ir atliktų tyrimų.

 

Profilaktika

  • Kontakto su užkrėstojo kūno skysčiais vengimas (saugūs lytiniai santykiai, pirštinių naudojimas medicinos praktikoje, narkotikų nevartojimas). Yra ir vakcina prieš HBV. Pastaruoju metu pradėti skiepyti visi vaikai. Rekomenduojama pasiskiepyti žmonėms, turintiems kontaktą su kitų žmonių organizmo skysčiais.

 

Hepatitas C – tai ligąa, kurią sukelia hepatito C virusas. Infekcijos šaltinis – sergantieji besimptomėmis ar kliniškai ryškiomis ūminėmis ir lėtinėmis hepatito C viruso sukeltomis infekcijomis. Pagrindinis viruso perdavimo būdas - per kraują, perdavimo per motinos pieną rizika nedidelė. Dauguma ligonių, kurie suserga C hepatitu, ligos pradžioje niekuo nesiskundžia. Būdamas užsikrėtęs Jūs galite jaustis visiškai sveikas, ir užkrėsti kitus. Lėtinis hepatitas C yra slaptas procesas, kuris lėtai progresuoja, keletą dešimtmečių nepasireikšdamas jokiais simptomais ir fiziniais požymiais, kol lėtinis kepenų pažeidimas pereina į nekrozę ir fibrozę, o galiausiai – į cirozę. 

       Maždaug 85 proc. visų susirgusių pacientų liga pareina į lėtinį susirgimą. Žmonėms, sergantiems lėtiniu hepatitu C, yra padidėjusi nuolatinio kepenų pažeidimo arba kepenų vėžio rizika.

 

Simptomai

  • Pykinimas;
  • Apetito stoka;
  • Bendras silpnumas;
  • Karščiavimas;
  • Vėmimas;
  • Greitas nuovargis;
  • Skrandžio skausmai;
  • Tamsus, drumstas šlapimas;
  • Odos ir gleivinės pageltimas;
  • Kepenų skausmas.

 

Didelė rizika užsikrėsti ūminiu hepatitu C yra:

  • Narkomanams;
  • Asmenims, anksčiau sirgusiems lytiniu keliu plintančiomis ligomis;
  • Medikams, susižalojantiems infekuotomis adatomis;
  • Dažnai keičiantiems sekso partnerius;
  • Patyrusiems kraujo perpylimą iki 1990 metų ir asocialiems asmenims;
  • Nuo 5 iki 6 proc. hepatitu C infekuotų motinų kūdikių yra užsikrėtę;
  • Tatuiruotės, auskarų vėrimas taip pat kelia pavojų, jei tai atliekama nesteriliomis adatomis ir įranga;
  •  Alkoholis dar labiau pažeidžia virusų paveiktas kepenis ir pablogina ligos eigą. 

 

Diagnostika

  • Hepatito C virusų antikūnai rodo esant ar buvus infekciją, tačiau iš jų negalima nustatyti, ar tai ūminė, ar lėtinė liga;
  • Hepatito serumo mėginiais aptinkami cirkuliuojantys kraujyje virusai; 
  • Ultragarsinis kepenų tyrimas gali atskleisti kitas kepenų sunkumo priežastis, o kepenų biopsija – tai pažeidimo, sukelto lėtinio hepatito, histologinis įrodymas. 
  • Vakcinos bei imunoglobulino, apsaugančio nuo hepatito C, nėra, kadangi žmogaus organizmas nepajėgus gaminti antikūnų visiems hepatito C genotipams. Tai sunkina vakcinos sukūrimą bei gydymą; 
  • Sergant ūminiu ar ryškiau paūmėjus lėtiniam hepatitui skiriamos lašinės skysčių infuzijos; 
  • Jei nutraukus gydymą kepenų uždegimas vėl paūmėja, vaistai gali būti skiriami pakartotinai. Kadangi šie vaistai sukelia nemažai šalutinių reiškinių, o taip pat norint įvertinti gydymo efektyvumą, kas mėnesį kartojami kraujo tyrimai.

 

Profilaktika

  • Medicinos darbuotojai turi laikytis universalių apsaugos taisyklių;
  • Asmenys, infekuoti hepatitu C, negali būti kraujo, organų, audinių donorai;
  • Didesnės rizikos grupei priklausantys asmenys turi būti tikrinami, ar neserga hepatitu.
  • Donorų kraujas turi būti tikrinamas nuolat;
  • Švirkštų bei adatų keitimo narkomanams programos iš dalies sumažina plintančią infekciją;
  • Vengti didelės sekso partnerių kaitos, praktikuoti saugų seksą. Šeimoje niekada nesinaudoti bendru skustuvu, dantų šepetuku. Jei yra infekuotas asmuo, atviros žaizdos turi būti pridengtos. Valgant tą patį maistą bei naudojant tuos pačius indus pavojaus užsikrėsti nėra‘
  • Visuomenė turi būti mokoma, kaip išvengti hepatito C.

Į viršų Kviečiame prisirašyti AVE VITA klinikoje