Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Leukemija

Leukemija (arba leukozė). Piktybinis kraujo baltųjų ląstelių dauginimasis. Kaulų čiulpuose išveša pakitusios kamieninės ląstelės, kurios pradeda gaminti navikines ląsteles, o kraujyje atsiranda įvairaus brendimo laipsnio baltųjų kraujo kūnelių, kurių funkcija sutrikusi, jos slopina normalių kraujodaros ląstelių funkciją, kaupiasi įvairiuose organuose.  Leukemija gali būti:

  • Mieloidinė ir limfoidinė, priklausomai nuo pakenktų leukocitų rūšies;
  • Pagal eigą ir ląstelių subrendimą skiriamos ūminė ir lėtinė leukemijos formos.

 

Simptomai

  • Požymiai pasireiškia dėl kaulų čiulpų nepakankamumo – anemija, infekcija, kraujavimai; 
  • Taip pat kaulų skausmai, artritai, splenomegalija (blužnies padidėjimas), limfadenopatija, čiobrialiaukės padidėjimas; 
  • Būdingas išsekimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas; 
  • Esant centriniam nervų sistemos pažeidimui - galvinių nervų paralyžiai; 
  • Dažnos, sunkios infekcijos – tymai, vėjaraupiai, kandidozė, plaučių uždegimas, sepsis; 
  • Neretai atliekama pasyvi imunizacija nuo tymų.

       Lėtinės leukozės ilgai būna visiškai besimptomės - jos ypač retos vaikams. Lėtine limfoleukoze vaikai neserga. 

       Ūminė leukemija (mieloleukemija ir limfoleukemija). Liga dažniausiai prasideda staiga ir greit progresuoja. Atsiranda bendras silpnumas, pakyla temperatūra, vargina kaulų skausmai, pablogėja apetitas, gali kraujuoti iš nosies, dantenų, padidėja jų limfiniai mazgai (pažastyse, kirkšnyse), blužnis.

 

Diagnostika

  • Kraujo tyrimas: leukocitų skaičius dažniausiai būna padidėjęs. Sergant lėtine limfoleukemija limfocitai gali sudaryti 70-95% visų limfocitų (norma – iki 30%). Sergant lėtine mieloleukemija – padidėja granulocitų, atsiranda nebrandžios jų formos. Vėlesnėse stadijose pasireiškia anemija, pakinta trombocitų skaičius;
  • Vidaus organų ultragarsinis tyrimas: randami padidėję pilvo ertmės limfmazgiai, padidėjusi blužnis, kepenys;
  • Rentgenologinio tyrimo metu matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai, galimi pakitimai plaučiuose;
  • Diagnozei patikslinti atliekama kaulų čiulpų biopsija;
  • Lėtinės leukemijos tipui patikslinti, atliekami leukocitų citocheminiai, imunocitologiniai tyrimai;
  • Lėtinės mieloleukemijos atveju dažnai nustatomas chromosomos pokytis (Filadelfijos chromosoma).

 

Gydymas

  • Efektyviausias leukemijos gydymo būdas yra chemoterapija, kai gydoma vienu ar keliais priešvėžiniais vaistais, naikinančiais vėžines ląsteles;
  • Gydant kai kurių rūšių leukemijas kartais taikoma radioterapija ar bioterapija;
  • Paprastai gydymas užtrunka nuo metų iki dviejų. Ligai perėjus į ūminę fazę, galima kaulų čiulpų transplantacija. Jei yra labai daug leukocitų, dalis jų pašalinama specialiu aparatu (leukaferezė);
  • Papildomos priemonės taikomos, esant ryškiai mažakraujystei (perpilama eritrocitų masė), kraujavimų epizodams dėl sumažėjusio trombocitų skaičiaus. Imunoglobulino perpylimas reikalingas esant dideliam globulinų trūkumui kraujyje;
  • Antibiotikais gydomos gretutinės bakterijų sukeltos komplikacijos.

 

Profilaktika 

  • Skiepai nuo gripo ir kitų virusinių ir bakterinių ligų;
  • Saugotis virusinių ir bakterinių infekcijų (neperšalti, vengti didelių žmonių susibūrimų);
  • Gydyti nesveikus dantis (jie gali tapti infekcijos šaltiniu). 

Srities specialistai:


Į viršų