Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Reumatinės ligos

Reumatinės ligos yra priskiriamos autoimuninių ligų grupei – tai ligos, kurių pagrindinė atsiradimo priežastis yra įvairūs žmogaus imuninės sistemos sutrikimai. Imuninė sistema – tai žmogaus organų ir audinių sistema, apsauganti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, baltymų ir kitokių svetimkūnių. Pagrindinės imuninės sistemos dalys: apsauginiai barjerai, kraujas, limfa, limfiniai audiniai. Imuninė sistema suranda ir sunaikina genetiškai svetimą medžiagą, patekusią į žmogaus organizmą. Kuomet nutinka taip, kad imuninė sistema žmogaus organizmo audinius atpažįsta kaip svetimus ir pradeda kovoti su savomis ląstelėmis, prasideda autoimuninis procesas.

 

Dažniausiai pasitaikančios vaikų reumatinės ligos:

  • Autoimuninės (vilkligė, dermatomiozitas) ligos;
  • Juveniliniai artritai;
  • Reumatas.


SISTEMINĖ RAUDONOJI VILKLIGĖ ( aprašyta prie suaugusiųjų reumatologijos)

 

DERMATOMIOZITAS (aprašyta prie suaugusiųjų reumatologijos)

 

JAUNATVINIS IDIOPATINIS ARTRITAS

Jaunatvinis idiopatinis artritas (JIA) yra dažniausia vaikų reumatinė liga. Tai grupė ligų, kurioms būdingas vaikystėje atsiradęs lėtinis vieno ar kelių sąnarių uždegimas, kurio etiologija nėra žinoma. Ši liga trunka ne trumpiau kaip šešias savaites ir dažniausiai prasideda vaikui iki 16 metų amžiaus. Per pastarajį dešimtmetį jaunatvinio idiopatinio artrito eiga gerokai palengvėjo dėl gebėjimo šią ligą valdyti naujais preparatais. Tarp galimų ligos priežasčių yra infekcija, autoimuniniai pokyčiai, trauma ir stresas. Ligai prasidėti didelės reikšmės turi paveldimas polinkis sirgti reumatinėmis ligomis. Pastebėta, kad JIA dažniau serga vaikai, turintys kai kurių imunodeficitų.

Dažniausiai pasitaikančios jaunatvinio idiopatinio artrito formos:

  • Oligoartritas. Sergant šia forma pažeidžiama mažiau nei 5 sąnariai per pirmuosius 6 ligos mėnesius, gali būti akių pažeidimų, retai pažeidžiami vidaus organai
  • Poliartritas. Sergant šia JIA forma, pažeidžiama 5 ar daugiau sąnarių per pirmus 6 ligos mėnesius. Šiai ligos formai būdinga tik sąnarių pažeidimai, vidaus organai pažeidžiami retai, akių pažeidimai nebūdingi.
  • Sisteminis artritas (anksčiau vadintas Stilio liga). Šiai formai būdinga įvairus pažeistų sąnarių skaičius, gali būti padidėję limfmazgiai, atsirasti bėrimas, karščiavimas, gali būti pažeidžiami vidaus organai.

 

Simptomai

  • Sąnarių skausmas, patinimas bei sustingimas;
  • Judesių ribotumas.

Sisteminiam artritui būdingi yra sisteminiai požymiai bei artritas (sisteminis reiškia, kad į procesą yra įtraukti įvairūs kūno organai). Pagrindiniais sisteminiais požymiais yra karščiavimas, dažnai lydimas (blyškiai rausvo) odos bėrimo, atsirandančio karščiavimo didėjimo metu. Kitais požymis yra raumenų skausmas, padidėjusios kepenys, blužnis ir limfmazgiai, bei perikarditas (širdiplėvės uždegimas), ar pleuritas (pleuros uždegimas).

Diagnostika

  • Juvenilinį idiopatinį artritą sunku diagnozuoti, kadangi nei vienas tyrimas negali patvirtinti ligos diagnozės.
  • JIA diagnozuojamas, kuomet ligos simptomai pasireiškia vaikui iki 16 metų amžiaus ir artritas tęsiasi daugiau nei 6 savaites, yra atmestos kitos artrito formos.
  • Gydytojas, įtaręs kad Jūsų vaikas gali sirgti JIA, gali rekomenduoti atlikti laboratorinius kraujo tyrimus:
    • Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) nustatymas;
    • Antinukleariniai antikūnai (ANA). Antinukleariniai antikūnai – tai autoimuniniams susirgimams būdingi baltymai, kuriuos gamina imuninė sistema;
    • Reumatoidinis faktorius (RF). Šis antikūnas randamas daliai reumatoidiniu artritu sergančiųjų suaugusiųjų. Jis aptinkamas tik sergant poliartritu.
  • Gydytojas gali rekomenduoti atlikti sąnarių rentgenogramas, kad atmesti kitus susirgimus (lūžimus, navikus, infekcijas, paveldimus defektus), sąnario punkciją.

 

Gydymas

  • JIA gydyti specifinių vaistų nėra. Gydymo tikslas yra leisti vaikui gyventi normalų gyvenimą ir užkirsti kelią sąnarių bei organų pakenkimui.
  • Gydymas cheminiais preparatais, fizioterapija bei pacientų ir jų tėvų mokymas yra sėkmingo gydymo pagrindai.
  • Gydymui vartojami vaistai, kurie neleidžia vystytis sisteminiam ir/ar sąnariu uždegimui (naudojami skirtingi medikamentai derinant su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo). Reabilitacinės procedūros palaiko sąnarių funkciją ir apsaugo juos nuo deformacijų.
  • Gydymas yra kompleksinis ir reikalauja įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo (pediatro, reumatologo, ortopedo, reabilitologo, oftalmologo ).

 

Galimos ligos komplikacijos

  • Kai kurios juvenilinio artrito formos gali sukelti akių uždegimą. Negydant šio susirgimo, gali išsivystyti katarakta, glaukoma ir net aklumas. Dažnai akių uždegimas nepasireiškia kliniškai, todėl vaikai sergantys juveniliniu artritu turėtų būti reguliariai tikrinami oftalmologo
  • Augimo sutrikimas. Neretai sąnario uždegimas suaktyvina kaulų augimo centrus, todėl pažeistoji galūnė arba auga greičiau, sustambėja sąnariniai kaulų galai, arba augimo zonos per anksti užsidaro, ir galūnė lieka mažesnė ar trumpesnė.

 

Patarimai ir profilaktika

Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ligos psichologiniam poveikiui vaikui ir jo šeimai. Lėtinė liga yra sunkus išbandymas visai šeimai. Teigiamas tėvų požiūris į vaiką, padrąsinimas vaiką paremia ir leidžia jam būti kiek įmanoma savarankiškesniu. Psichosocialinę pagalbą teikia pediatrų – reumatologų komanda.

 

REUMATAS

Reumatas – tai infekcinės – alerginės kilmės liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, kitas organų sistemas. Sergant reumatu ryškiausiai pažeidžiama širdis – pakinta vožtuvai, pakenkiamas širdies raumuo (miokardas). Apie 70 proc. atvejų liga apima ir sąnarius, dažniausiai pažeidžiami stambieji ir vidutiniai (alkūnės, kelio, čiurnos, riešo) sąnariai. Retesniais atvejais gali pasireikšti centrinės nervų sistemos pakenkimas, odos pokyčiai. Dažniausiai reumatas prasideda 7 – 15m. vaikams, neseniai persirgusiems tonzilitu ar faringitu (ryklės uždegimu, liaudyje vadinamu „angina“) ir ligos metu tinkamai nesigydžiusiems. Manoma, kad gali susirgti tie vaikai, kurių šeimoje ar giminėje kas nors serga reumatinėmis ligomis.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Negydant A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltos ryklės infekcijos, organizme pasigamina daug antikūnų prieš bakterijų antigenus. Jie susijungia tarpusavyje ir nusėda širdyje bei kraujagyslių sienelėse (sąnariniame dangale, odoje, inkstuose), čia prasideda uždegiminė reakcija ir vystosi audinių pažeidimas, vėliau – randėjimas (fibrozė). 

Simptomai

  • Silpnumas, karščiavimas, prakaitavimas, atsiradę praėjus 2-3 sav. po persirgto tonzilito ar faringito
  • Padažnėjęs pulsas, „širdies plakimas“, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys.
  • Sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas.
  • Žiedų pavidalo odos bėrimas, mazgeliai.
  • Emocijų kaita, nepastovi nuotaika, koordinacijos sutrikimas, nerangumas, keisti nevalingi judesiai ar grimasos.


Diagnostika

Gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs prieš tai buvus ryklės infekciją, išklausęs būdingus nusiskundimus, kruopščiai ištyręs ligonį (stetoskopu išklausomas širdies ūžesys, nustatomas sąnarių judesių ribotumas, jų skausmingumas). Ligai patvirtinti atliekami tyrimai:

  • EKG (elektrokardiograma) – atsiranda ligai būdingi kreivės pakitimai;
  • širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – nustatomi vožtuvų pakitimai;
  • kraujo tyrimas (nustatomas uždegimą rodančių rodiklių kiekio padidėjimas).

 

Gydymas

Reumato pradžioje, kai išryškėja širdies pažeidimas, būtinas griežtas lovos režimas, vėliau reikalingas pastovus sveikatos tikrinimas (dispanserizacija).

Taikomas sudėtinis gydymas:

  • antibiotikai (dažniausiai naudojamas penicilinas);
  • nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
  • gliukokortikoidai.
  • Siekiant, kad sąnariai išliktų judrūs, skiriami šildymai, masažas, gydomoji mankšta.

 

Prevencija 

Norint išvengti reumato, ypatingai svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti streptokokinę ryklės infekciją. Būtinas ne trumpesnis nei 10 dienų gydymas antibiotikais (penicilinu ar kitu, veikiančiu šį sukėlėją).


Į viršų