Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Savižudybė ir krizės

Savižudybė – prieš save nukreiptas veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra mirtis. Tai viena dažniausių jaunų asmenų (15 – 34 m.) mirties priežasčių, tačiau taip pat pastebima, kad didesnis savižudybių pavojus tarp išsiskyrusių, viengungių vyrų, ypač tarp, vyresnių, vienišų. Dažniau nusižudo išsiskyrę žmonės. Yra glaudus ryšys tarp savižudybės ir nedarbo. Krizė – staigus įvykis arba išgyvenimas, kurio žmogus pats negali įveikti.

Savižudybės vystymosi stadijos:

  • Mintys, fantazijos (manymas, kad savižudybe galima išspręsti visas problemas);
  • Dvejonės (svarstymai, pagalbos šauksmas įtampai sumažinti, bendravimo paieškos);
  • Sprendimas (pasiruošimo veiksmai, tyla „prieš audrą“).

 

Rizikos grupės:

  • Psichikos ligoniai;
  • Žmonės, kurie jau mėgino žudytis;
  • Seni žmonės (ypač vyresni nei 65 m., vieniši, ligoti);
  • Jauni asmenys (15-34 m.);
  • Nepagydomi, lėtinėmis ligomis sergantieji ligoniai;
  • Krizinės situacijos šeimoje ir gyvenime;
  • Always talking or thinking about deathBe especially concerned if a person is exhibiting any of these warning signs and has attempted suicide in the past.Asmenys turintys priklausomybių. 

 

Simptomai

Grėsmingos mintys ir jausmai:

  • Mintys apie savižudybę;
  • Vienatvės, atstūmimo jausmas;
  • Graužatis, kaltės jausmas;
  • Nerimas, įtampa;
  • Bejėgiškumas, neviltis;
  • Menkavertiškumo jausmas.

 

Signalai, atsispindintys elgesyje:

  • Verksmingumas;
  • Agresijos proveržiai, impulsyvumas;
  • Savęs žalojimas, nesirūpinimas savo sveikata;
  • Rašteliai apie mirtį ir savižudybę;
  • Mėginimai nusižudyti praeityje;
  • Ekscentriški ar ekstremalūs poelgiai;
  • Įprastinio elgesio ir gyvenimo būdo pasikeitimas;
  • Staigus išvaizdos, įvaizdžio pasikeitimas ar abejingumas savo išvaizdai;
  • Viešosios tvarkos pažeidimai;

 

Fizinės savijautos pakitimai:

  • Nuovargis, silpnumas, energijos stoka;
  • Nemiga arba nuolatinis mieguistumas;
  • Miego trukmės pakitimas;
  • Apetito praradimas;
  • Staigus svorio pasikeitimas;
  • Seksualinio potraukio pakitimas;
  • Nemalonūs fiziniai pojūčiai, širdies plakimai.

 

Kiti gresiančios savižudybės požymiai:

  • Liūdesys, žmonių vengimas;
  • Atidėliojamas reikalų tvarkymas;
  • Asmeniui brangių daiktų išdalinimas;
  • Elgesio, pažiūrų, vertinimų, išvaizdos pasikeitimas;

 

Grėsmę didinančios situacijos:

 

Gydymas

  • Dėl gydymo būtina kreiptis į specialistą, kuris pagal ligos eigą ir požymius paskirs individualų gydymą.

 

Profilaktika

Kaip elgtis su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę:

  •  Išklausyti, suprasti, būti ramiam;
  •  Rodyti dėmesį ir atidumą;
  •  Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį;
  •  Išsiaiškinti apie ankstesnius bandymus žudytis;
  •  Išanalizuoti kitokias išeitis;
  • Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma);
  • Pranešti šeimai;
  • Kreiptis į specialistus, konsultuotis su psichiatrais. Pagalba teikiama ir poliklinikoje, ir ligoninėje, pasirinkimą lemia savižudybės grėsmės laipsnis, asmens būklė ir jo gyvenamoji aplinka.

 

Ko nedaryti:

  • NEignoruoti susidariusių aplinkybių;
  • NEparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos;
  • NEsakyti, kad viskas bus gerai;
  • NEprovokuoti savižudžio daryti kaip pats išmano;
  • NEmenkinti problemos;
  • NEduoti melagingų patikinimų;
  • NEsipiktinti už jo akių;
  • NEpalikti savižudžio vieno.
  • Suinteresuotumas, jautrumas, sumanumas, gebėjimas pasirūpinti kitu žmogumi;

Įsitikinimas, kad gyvybę verta saugoti – tai pagrindinės nuostatos, kuriomis vadovaudamiesi galime padėti išvengti savižudybės!


Į viršų