Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Smegenų navikai

Smegenų navikai – tai sankaupa pakitusių organizmo ląstelių, kurioms būdingas nekontroliuojamas dalijimasis, gretimų audinių dislokavimas ir invazyvus augimas. Skiriami pirminiai ir metastaziniai smegenų navikai. Pirminiai smegenų navikai susidaro iš pakitusių smegenų ląstelių. Metastaziniai navikai – į smegenis išplitę (metastazavę) kitų organų (plaučių, krūties, skydliaukės, virškinamojo trakto ir t.t.) navikai. Nors smegenų navikai gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, dažniausiai serga dviejų amžiaus grupių žmonės: vaikai nuo 3 iki 12 metų ir suaugusieji nuo 40 iki 70 metų.  Vyrams smegenų augliai pasitaiko šiek tiek dažniau. Gerybiniai smegenų navikai turi aiškias ribas ir pašalinti paprastai nesikartoja. Jei gėrybinis smegenų navikas auga gyvybiškai svarbioje smegenų zonoje ir trikdo gyvybines funkcijas, jis kartais laikomas piktybiniu (nors ir neturi vėžinių ląstelių). Piktybiniai smegenų navikai gali sutrikdyti gyvybines funkcijas ir dėl to yra pavojingi gyvybei.

 

Priežastys ir rizikos veiksniai 

Galvos smegenų navikų priežastys nėra aiškios. Įtariami tam tikri aplinkos toksinai, paveldimi veiksniai, jonizuojančioji spinduliuotė, rūkymas, tam tikri virusai. Galimais galvos smegenų navikų rizikos faktoriais laikomi:

-     radiacijos poveikis galvos srityje;

-     tam tikros paveldimos būklės;

-     ŽIV infekcija.

 

Simptomai ir požymiai 

Kadangi smegenys kontroliuoja daugybę funkcijų, navikų simptomai gali būti labai įvairūs. Nėra specifinių galvos smegenų navikams simptomų. Tai reiškia, jog tokius simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos, dydžio, augimo greičio. Dažniausi jų:

  • naujai prasidėjęs ar pakitęs galvos skausmas;
  • palaipsniui stiprėjantis ar dažnėjantis galvos skausmas;
  • nepaiškinamas pykinimas ar vėmimas;
  • pakitusi rega: neaiškus matymas, dvejinimasis, periferinio regos lauko iškritimas;
  • · palaipsnis jutimų galūnėse netekimas ar palaipsniui atsirandantis galūnių paralyžius;
  • pusiausvyros sutrikimas;
  • kalbos sutrikimas;
  • asmenybės ar elgesio pokyčiai;
  • traukuliai, ypač jei asmuo anksčiau jų nepatyrė, neserga epilepsija;
  • klausos problemos;
  • atminties sutrikimas, susilpnėjusi dėmesio koncentracija;
  • hormonų pusiausvyros sutrikimas.

 

Gydymas 

  • chirurginis;
  • chemoterapija;
  • radioterapija.

Į viršų