Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Vaikų galvos skausmai
  • Galvos skausmai nėra tik suaugusiųjų problema, jais gali skųstis ir vaikai. O ypač dažnai galvos skausmai vargina paauglius.
  • Skausmas – labai subjektyvus pojūtis. Jį išmatuoti, kartu ir nuspręsti, ar jis pavojingas, gana sudėtinga. Mažiausiems pacientams siūlomi testai, kuriuose nupiešti savijautą atspindintys veideliai – nuo besišypsančio iki ašarojančio nuo skausmo. Mažametis išsirenka piešinėlį, labiausiai atitinkantį jaučiamo skausmo lygį.
  • Vyresniems siūloma apibūdinti skausmą skaičiais nuo 1 iki 10, taip pat pildyti dienyną.
  • Vaikų galvos skausmas pavojingas tada, kai labai stiprus pasireiškia pirmą kartą sykiu su kitais nemaloniais simptomais – pykinimu, vėmimu, karščiavimu, regos sutrikimais. Taip pat galima įtarti, kad kažkas negerai, jeigu staiga pasikeičia skausmo pobūdis, lokalizacija. Šie požymiai gali liudyti apie sunkią neuroinfekciją, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą ar net smegenų auglį. kartais kūdikystėje ar vaikystėje dažnokai kamavę galvos skausmai paauglystėje praeina savaime.

 

Įtampos tipo galvos skausmai – tai epizodiniai ar nuolatiniai, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio, psichologinės įtampos sąlygoti galvos skausmai, kurių negalima paaiškinti struktūriniu nervų sistemos pažeidimu. Taip pat šio tipo skausmas gali būti diagnozuojamas, kuomet nėra aiškaus stresinio dirgiklio, tačiau skausmas pasikartoja kasdien ir nėra galvos struktūrinių pokyčių. Dažniausiai skauda abi galvos puses.

Bent vieną įtampos galvos skausmo priepuolį per metus patiria 74 proc. žmonių. Šio sutrikimo priežastys nėra žinomos, svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams, stresui, manoma, kad šio susirgimo metu sutrinka tam tikrų centrinės nervų sistemos medžiagų (neuromediatorių) apykaita.

 

Simptomai

  • Galvos skausmas;
  • Spaudžiantis, veržiantis galvos skausmas;
  • Nuo pakaušio iki viršugalvio plintantis galvos skausmas;
  • Galvos skausmas „giliai už akių”.
  • Kai kuriems reikalingi neurovizualiniai tyrimai: galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai tyrimai.
  • Ypatingą reikšmę šio susirgimo gydymui turi gydytojo ir paciento glaudus bendradarbiavimas ir pasitikėjimas;
  • Gydytojas pagal Jus kamuojančius simptomus, jų sunkumą paskirs Jums tinkantį gydymą.

 

Diagnostika

  • Detali anamnezė ir skausmo pobūdžio analizė;
  • Kai kuriems reikalingi neurovizualiniai tyrimai: galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai tyrimai.

 

Gydymas

  • Ypatingą reikšmę šio susirgimo gydymui turi gydytojo ir paciento glaudus bendradarbiavimas ir pasitikėjimas;
  • Gydytojas pagal Jus kamuojančius simptomus, jų sunkumą paskirs Jums tinkantį gydymą.

 

Migrena - lėtinis epizodinis galvos skausmas, kurį lydi nervų sistemos, virškinamojo trakto ir kiti simptomai. Dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės migrenos rūšys:

  • Migrena su aura;
  • Migrena be auros.

 

Simptomai

  • Prodromo stadija (jutimai iki pasireiškiant galvos skausmui). Tai galvos skausmą pranašaujantys simptomai. Dažniausiai padidėjęs dirglumas irzlumas, sumažėjęs darbingumas, neįprastai sūraus, aštraus maisto poreikis, pablyškimas, nemotyvuotas žiovulys, troškulys;
  • Skausmo stadija. Stiprus ar vidutinio stiprumo galvos skausmas, skausmas, akiduobės – kaktos – smilkinio srityje, pulsuojantis, tvinksintis su pykinimu ir/ar vėmimu, stiprėjantis fizinio aktyvumo metu, trikdantis kasdienę veiklą. Taip pat padidėja jautrumas šviesai, garsui;
  • Sveikimo stadija. Skausmas silpnėja ir praeina, tačiau gali kurį laiką likti nuovargio, išsekimo jausmas, padidėjęs dirglumas, sumažėjęs protinis darbingumas.

 

Gydymas

  • Skiriami du gydymo tikslai. Vienas jų – nutraukti galvos skausmo priepuolį, kitas – išvengti priepuolių pasikartojimo;
  • Gydytojas parinks tinkamą  gydymą atsižvelgdamas į ligos eigą, simptomus, amžių, kitas ligas ir rizikos veiksnius.

 

Profilaktika

Vengti migreną provokuojančių veiksnių:

  • Fizinio ar emocinio streso;
  • Persimiegojimo ar nemigos;
  • Šokolado, sūrio, riešutų, alkoholio, kofeino;
  • Hormoninių pokyčių;
  • Ryškios šviesos, neįprastų kvapų;
  • Aplinkos pokyčių.

Į viršų