Avevita klinika

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Atgal
Vaikų miego sutrikimai

Vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės ne­siskiria. Vadinasi, vai­kų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Miego sutrikimai klasifikuojami į:

  • Disomnijas – užmigimo ir/ar miego vientisumo sutrikimai bei mieguistumas dieną, būdingi vidiniai, išoriniai ir cirkadinių ritmų sutrikimai (narkolepsija, Klein-Levine sindromas, miego apnėja, miego ribų nebuvimas, miego pradžios asociaciniai sutrikimai, miego higiena);
  • Parasomnijas – trumpalaikiai su miegu susiję fenomenai, tačiau miego ir budrumo procesai išlieka normalūs (somnabulizmas, naktinės baimės, košmarai).

 

Miego sutrikimų įvertinimas

  • Miego ypatumų anamnezė:
    • Gulimosi-kėlimosi laikas, pogulio laikas ir trukmė, šiokiadieniais ir savaitgaliais, užsiėmimai vakarais,
    • Atsigulimo problemos, baimės, sunkumai užmiegant,
    • Užmigimo latencija, ypatumai miegant, prabudimų skaičius ir trukmė,
    • Elgesiniai miego sutrkimai, prabudimai su konfūzija, kvėpavimo sutrikimai, priepuoliai, enurezė,
    • Dieną – mieguistumas, hiperaktyvumas, emocinis labilumas, poguliai, maistas, kofeinas,
    • Mokymosi pažangumas, psichologinė, socialinė būklės, santykiai šeimoje;
  • Miego dienoraštis;
  • Mieguistumo dieną įvertinimas – skalės.

 

Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo aso­ciacijos. Naktiniai prabudimai gali karto­tis 2-3 kartus, ir vaiko supimas ar kitos priemonės darosi varginamos. Nakties viduryje miego prabudimai turi būti laikomi normaliais ir nesukelti susirūpinimo, nes jie yra fiziologiniai ir trumpi. Jei­gu vaikui neleidžiama pačiam užmigti tarp 3 – 6 mėn., tai apie 15 – 20 proc. vaikų tarp 6 mėn. ir 3 m. bus sutrikęs normalus užmigimas visą naktį. Sunkiau­siai užmiega 6 mėn. vaikai. Iki 6 mėn. vaikai dažniausiai negydomi, nes jų nakties miegas dar nėra tvirtas. Vėliau gydomi elgesio sutrikimai.

Nakties valgymo sutrikimai. Miego sutrikimai, atsiradę nakties metu daug geriant ar valgant, kartais panašūs į miego asociacijos sutrikimus. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4 – 8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius – neužmiegama. Gydant tinka visos priemonės, kuriomis galima sumažinti maitinimą nak­tį.

Miego sutrikimai dėl "ribų nustatymo" nebuvimo. Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali užmigti, bet pats sau truk­do. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių.

Aplinkos sukelti miego sutrikimai. Per mažas gyvenamasis plotas, trūkstant lovų, triukšmingumas vargina daugiau suaugusius žmones. Vaikai mažiau reaguoja į šiuos veiksnius. Vai­kui svarbu, jei tėvai grįžta tuo metu, kai jis turėtų eiti miegoti, ar anksti išeina, kai jis dar miega, t.y. mažiau bendraujama. Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą.

Nemigos dėl maisto alergijos. Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pra­dedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2 – 4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Ben­drasis miego laikas sutrumpėja mažiau kaip 5 valandas, ir vaikas būna ir­zlus nubudęs ryte.

Netinkama miego higiena. Mažų vaikų mie­gas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asme­niniai veiksniai. Naktiniai prabudimai gali sustiprėti dėl valgymo ar skaitymo nakties metu. Pakeitus užmigimo ir miego laiką savaitgaliais, jautresnių vaikų gali sutrikti miego paros ritmas.

Lovos laikas, ilgesnis kaip miego poreikis. Vaikas vidutiniškai miega 10 vai. Jeigu jis išbūna lovoje 12 val., gali prasidėti miego sunkumai. Tokie vaikai gulasi ir keliasi laiku, bet naktį nemiega porą valandų.

Miego sutrikimai dėl psichikos ligų. Paauglių miego sutrikimai gali būti šizofrenijos, anoreksijos, depresijos ar manijos požymis. Paaugliai dažnai slepia savo nerimą, kol nebegali jo suvaldyti.

Neurologinės ligos. Viena iš dažniausių neurologinių vaikų ligų, sutrikdančių miegą, yra epilepsija. Diagnozuojant šią ligą reikia atlikti specialius tyrimus ir skirti gydymą, netaikant miego terapijos. Daug vaikų turi vystymosi sutrikimų bei smegenų insultus. Tokių vai­kų miegas sutrikęs: sutrumpėjęs ir jie dažnai prabunda.

Antriniai miego sutrikimai, sukelti tam tikrų ligų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchų astma. Jeigu miego sutrikimo nesukelia pats kvė­pavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vai­kams vartojant inhaliatorius. Kita liga, sutrikdanti vaikų miegą, yra gastroezofaginis refliuksas. Juo dažnai serga ir jauno amžiaus žmonės, jis sukelia staigius prabudimus. Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, tempe­ratūra sutrikdo miego vientisumą.

Didžioji dalis miego problemų vaikystėje ir paauglystėje susijusios su elgesio ir emocijų sutrikimais, netinkamu auklėjimu bei miego įpročiais. Miego trūkumas sąlygoja įvairius elgesio ir emocijų sutrikimus (ydingas ratas). Prioritetas yra miego sutrikimų prevencija, miego įpročių ir elgesio korekcija, o medikamentinis gydymas reikalingas retai, nedidelei sutrikimų daliai.

Srities specialistai:

Vaikų neurologija
Jurgaitytė Donata

Į viršų