Avevita klinika

Nėštumas

Atgal
Apie nėštumą

Nėštumas – vienas gražiausių periodų moters gyvenime. Jį vainikuoja gimdymas. Daugelį šis žodis gąsdina, bet jeigu gimdymui ruošiamasi, jis gali tapti vienu iš nuostabiausių ir gražiausių įvykių gyvenime.


Mes pasiruošę būti su Jumis visą šį puikų, besikeičiantį nėštumo laikotarpį. O ir sulaukus gandrų, pasistengsime būti naudingi pagalbininkai!
  

Nėštumas – tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius – 40 savaičių arba 280 dienų – tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo (moters organizme išnešiojamas ir subręsta vaisius). Pirmieji trys nėštumo mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi tuo metu bręsta gemalas ir formuojasi organai. Po trijų mėnesių, susiformavus placentai, vaisius ima sparčiai augti ir jau 20-ąją nėštumo savaitę moteris pajunta jo judesius. 22-iejų savaičių vaisiui jau yra susiformavę visi organai. Per placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui nešamos reikalingos maisto medžiagos, deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus veiklos produktai. Pro placentą į vaisių gali patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos. Kartais nėštumo ar gimdymo metu virkštelė gali apsivynioti apie vaisiaus kūno dalį (ranką, koją ar kaklą), tuomet sutrinka vaisiaus vystymasis ir jis gali žūti.

Pirmieji nėštumo požymiai: išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, priešpienio išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai, didesnė nei 37oC bazalinė temperatūra. Gali būti  pykinimas, vėmimas, padidėjęs seilėtekis, pasikeitęs jautrumas, skonis, apetitas, uoslė, nepastovi nuotaika, atsiradęs mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, pakitusi pilvo linijos bei krūtų spenelių pigmentacija. Jeigu, atlikus nėštumo testą, gaunamas teigiamas atsakymas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį - ginekologą, kad jis tiksliai nustatytų nėštumą.

Moters organizmo kitimas nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme įvyksta dideli pokyčiai – jis ruošiasi būsimam gimdymui ir žindymo periodui. Nėštumo metu mitybinėmis medžiagomis moters organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystančio vaisiaus organizmą, todėl labai paspartėja medžiagų apykaita – kaupiamos baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų atsargos. Moters organizme įvyksta tam tikri hormoniniai pakitimai, kurie sąlygoja vandens sulaikymą audiniuose. Nėštumo metu moterys priauga svorio (svoris augti pradeda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės). Rekomenduojama, priklausomai nuo kūno masės, priaugti ne daugiau nei 10 – 12,5 kg. Nėštumo metu pasikeičia ir moters virškinimo sistema: apetito ir skonio jutimo pakitimai, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, seilėtekis, gali užkietėti viduriai, atsirasti vidurių pūtimas, taip pat pakisti kepenų veikla. Nėštumo metu moterys paprastai dažniau šlapinasi, joms maudžia nugarą. Dėl hormonų poveikio nėštumo metu moterims gali išsiplėsti kraujagyslės, kojų venos, atsiranda ryškių odos pokyčių (pakinta odos pigmentacija, išryškėja kapiliarai). Nėščiosios nuotaika gali būti nepastovi: greitai susierzina, padidėja jautrumas, sumažėja darbingumas. Šie požymiai pasireiškia iki placentos susiformavimo, t.y. 12 – 13 nėštumo savaitės. Jei moteris iki nėštumo daug sportavo, keliavo, ji ir dabar gali tai daryti, tik galbūt ne taip intensyviai. O jei moteris gyveno ramų gyvenimą, ko gero, ji nepradės dabar sportuoti. Visada naudinga pasivaikščioti gryname ore. Iki 12-os nėštumo savaitės nėščiajai reikėtų apsilankyti pas stomatologą ir pasitikrinti bei susigydyti dantis, kad išvengti infekcijos, kuri gali pasiekti vaisių.


Į viršų