Vaikų dantų gydymas
- Titulinis
- Vaikų ir nėščiųjų - paslaugos
- Vaikų dantų gydymas
Vaikų dantų gydymas apima ne tik jau atsiradusių problemų sprendimą, bet ir reguliarią profilaktiką, padedančią išsaugoti sveikus pieninius bei nuolatinius dantis. Laiku pastebėtas ėduonis dažniausiai gydomas paprasčiau, o vaikui procedūra sukelia mažiau nerimo ir nemalonių pojūčių.
Ave Denta odontologijos klinikoje vaikų odontologija apima profilaktines apžiūras, pieninių ir nuolatinių dantų gydymą, silantavimą, fluoro preparatų aplikacijas, odontologinius rentgeno tyrimus ir kitas individualiai parenkamas procedūras. Gydytojai siekia ne tik pasirūpinti vaiko dantimis, bet ir sukurti ramią patirtį, padedančią formuoti pasitikėjimą odontologu.
Kada turėtų įvykti pirmasis apsilankymas pas odontologą?
Pirmasis profilaktinis vizitas rekomenduojamas išdygus pirmiesiems dantims. Ankstyvo apsilankymo metu gydytojas įvertina burnos ertmės ir dantų būklę, stebi jų dygimą bei paaiškina tėvams, kaip tinkamai prižiūrėti vaiko dantis namuose.
Pirmasis apsilankymas neturėtų būti atidedamas iki tol, kol vaikui pradės skaudėti. Geriausia, kai mažasis pacientas su gydytoju ir klinikos aplinka susipažįsta per profilaktinę apžiūrą, kai nereikia sudėtingo gydymo. Tokia patirtis padeda vaikui jaustis saugiau ir ramiau per kitus vizitus.
Vėliau profilaktinių apžiūrų dažnumas nustatomas individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, dantų būklę, burnos higienos įpročius ir ėduonies riziką. Įprastai lankytis pas gydytoją odontologą reikėtų kas 6–8 mėnesius. Reguliarios patikros netrunka nei ilgai, nesukelia diskomforto, todėl pakaks vos vieno apsilankymo, kad mažylis suprastų, jog tikrai nėra jokių priežasčių, kodėl reikėtų baimintis bei vengti apsilankymų pas odontologą.
Kada reikalingas vaikų dantų gydymas?
Į vaikų odontologą rekomenduojama kreiptis, jei:
- vaikas skundžiasi danties skausmu ar maudimu;
- dantis tapo jautrus šalčiui, karščiui ar saldumynams;
- ant danties pastebėjote baltą, rusvą ar tamsią dėmę;
- matoma danties ertmė, įskilimas ar nuskilimas;
- vaikui skauda kramtant;
- dantenos paraudo, patino ar pradėjo pūliuoti;
- patino skruostas;
- dantis pakeitė spalvą;
- vaikas patyrė danties traumą;
- atsirado nuolatinis nemalonus burnos kvapas.
Ėduonis ne visada iš karto sukelia skausmą. Dėl šios priežasties profilaktinė apžiūra svarbi net tada, kai vaikas neturi nusiskundimų.
Ave denta odontologijos klinikoje atliekamos procedūros vaikams:
- Profilaktinis patikrinimas pažymai į ugdymo įstaigą;
- Profesionali burnos higiena vaikams;
- Nuolatinių dantų vagelių dengimas silantu ar fluoro laku;
- Pieninių ar nuolatinių dantų gydymas ir plombavimas;
- Pulpito, periodontito gydymas;
- Dantų kanalų gydymas;
- Pieninių dantų šalinimas;
- Odontologinė rentgenograma.
Kas yra krūminių dantų dengimas silantais (silantavimas)?
Vienas iš būdų užkirsti kelią dantų ėduoniui – dantų silantavimas. Tai neskausminga vos keliolika minučių trunkanti dantų ėduonies profilaktikai skirta procedūra. Silantais yra dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.
Silantai – tai slidi plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės ir duobutės, dėl ko ant silantais padengtų dantų neužsilieka maisto likučiai ir lengviau pašalinamos apnašos. Specialistai teigia, kad laiku padengus dantis silantais, karieso tikimybė sumažėja iki 80 – 90 procentų.
UAB „Ave vita“ klinika prisirašytiems vaikams nemokamai teikiama krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, kuri skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų. Tėvai, norintys silantuoti vaikų dantis, turi kreiptis į UAB „Ave vita‘ klinika dirbančius bendrosios praktikos odontologus.
Dauguma mažų vaikų nežino, kaip atliekamos dantų gydymo procedūros, ir tai gali tapti didelės bei nepagrįstos baimės priežastimi. Prieš apsilankymą pas gydytoją odontologą rekomenduojame paruošti vaiką psichologiškai. Stenkitės kuo daugiau pasakoti savo atžaloms, kodėl reikia prižiūrėti ir gydyti dantukus. Juk tėveliai – tai pirmieji asmenys, kurie formuoja vaiko suvokimą apie dantų priežiūrą.
Patariame susirasti įvairių knygelių ar filmukų, kuriuose populiarūs ir vaiko mėgstami herojai su džiaugsmu lankosi pas odontologą. Ypač geras būdas pasirengti vizitui pas odontologą – pažaisti su vaiku „odontologą“ namuose, įsigyjant žaislinių gydymo instrumentų. Jeigu turite vyresnį brolį arba sesę, leiskite mažajam stebėti vyresnėlių dantų apžiūras ar nesudėtingas gydymo procedūras.
Išvengti baimės padeda ir reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą. Vaikas pripranta apie gydytojo, aplinkos, vizito metu jį supančių daiktų ir jau žino, kas jo laukia.
Jokiu būdu vaikui negalima sakyti:
- „valgysi daug saldainių, pamatysi, kaip skaudės dantuką”;
- „nevalysi dantų, eisim pas dantų daktarę – pamatysi kas tau bus”;
- prieš einant ar jau atėjus pas odontologą – „nebijok, nieko tau nedarys – tik pažiūrės”.
Viena dažniausiai pasitaikančių tėvų klaidų – vaikų gąsdinimas pateikiant gydymo įstaigą ar gydytoją tarsi bausmę dėl blogo elgesio.
Tikriausiai ne kartą esame girdėję, jog jeigu nesivalysite dantų ar valgysite daug saldumynų, pradės skaudėti dantis ir tuomet jau reikės keliauti pas odontologą. Tokios ar panašios frazės mažiesiems tikrai nekelia susižavėjimo būsimu vizitu. Vaikams reikia aiškint, kodėl svarbu rūpintis savo dantukais, tačiau tai neturi virsti gąsdinimu. Odontologas vaiko akyse turėtų atrodyti draugas, o ne „baubas“.
Dažnai tėvai prieš vizitą bando nuteikti teigiamai ir sako, kad odontologas nieko nedarys ir jam tikrai neskaudės.
Nereikia meluoti vaikui einant taisyti dantukų, jog odontologas nieko nedarys. Jis darys, nes jis nori padėti vaikui. Ir tėvai, ir gydytojai su mažuoju pacientu turi būti sąžiningi. Nors visos dantų gydytojos stengiasi procedūras atlikti kuo švelniau ir nesukelti nemalonių pojūčių mažiesiems pacientams, tačiau vaikui gali būti nemalonus gręžimo garsas ar jausti šiek tiek skausmo nuskausminant dantį prieš atliekant procedūras.
Labai tikėtina, kad malonus apsilankymas pas gydytoją suformuos Jūsų vaikui teigiamą požiūrį į dantų priežiūrą ir gydymą visam jo gyvenimui.
Tėveliams gali pasirodyti, kad pieniniai dantukai tuoj iškris arba nėra tokie svarbūs kaip nuolatiniai, tačiau tai nėra tiesa. Kiekvienas iš dvidešimties pieninių dantų turi savo paskirtį. Pažymėtina, kad kai kurie iš jų iškrenta tik apie 10–12 gyvenimo metus. Pateikiame keletą svarbių priežasčių, dėl kurių reikia gydyti pieninius dantis:
- Negydomi pieniniai dantys gali pakenkti naujai besiformuojantiems nuolatiniams dantims ir padaryti žalos jų tolimesnei raidai;
- Ėduonis pieniniuose dantyse turi visas sąlygas plisti greičiau nei nuolatiniuose dantyse. Infekcija iš kariozinės ertmės gali greitai patekti į pulpos audinius, taip sukeldama skausmą ar net tinimą;
- Šie dantys svarbūs veido ir žandikaulių vystymuisi;
- Jie išlaiko vietą būsimiems nuolatiniams dantims dantų lanke, taip pat nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą;
- Pieniniais dantimis vaikai atsikanda, kramto maistą, be to jie yra svarbūs formuojantis kalbai.
Pieniniams dantims gydyti gali būti naudojamos spalvotos plombos. Vaikas gali pats pasirinkti norimą spalvą, todėl labiau įsitraukia į gydymo procesą, o procedūra tampa įdomesnė ir sukelia mažiau įtampos.
Spalvota plomba gali tapti mažu apdovanojimu už drąsą ir padėti kurti teigiamą patirtį odontologo kabinete. Kartu tai yra danties atkūrimui skirta medžiaga, kurios tinkamumą konkrečiu atveju įvertina gydytojas.
Silantai vaikams naudojami nuolatinių krūminių dantų ėduonies profilaktikai. Tai speciali medžiaga, kuria padengiamos gilios dantų vagelės ir duobutės, kuriose lengvai kaupiasi apnašos bei maisto likučiai.
Silantai ypač rekomenduojami:
- išdygus pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims;
- kai dantų vagelės yra gilios ir sunkiai išvalomos;
- vaikams, kuriems nustatyta didesnė ėduonies rizika;
- kai vaikui dar sunku kruopščiai išvalyti galinius dantis.
Silantavimo procedūra yra greita ir paprastai neskausminga. Prieš ją gydytojas nuvalo ir įvertina danties paviršių, o tuomet vageles padengia apsaugine medžiaga.
Silantai nėra nuolatiniai, todėl profilaktinių apžiūrų metu svarbu tikrinti jų būklę. Jei dalis medžiagos nusidėvi ar iškrenta, silantą galima atnaujinti.
Kai ėduonis pasiekia danties pulpą, gali prireikti danties pulpos ar šaknų kanalų gydymo. Procedūros tikslas - pašalinti infekcijos pažeistus audinius, sumažinti skausmą ir, kai tai tikslinga, išsaugoti dantį iki natūralaus jo iškritimo arba ilgam išlaikyti nuolatinį dantį.
Gydymo būdas priklauso nuo vaiko amžiaus, danties rūšies, pažeidimo gylio, šaknų būklės ir nuolatinio danties užuomazgos padėties. Sprendimas gydyti ar šalinti pieninį dantį priimamas individualiai, atlikus apžiūrą ir reikalingus tyrimus.
Nuo pirmojo danties iki 3 metų
Dantis pradėkite valyti vos išdygus pirmajam dančiui. Naudokite mažą, minkštą dantų šepetėlį ir vaiko amžiui tinkamą dantų pastą su fluoru. Tinkamą fluoro koncentraciją ir pastos kiekį padės parinkti odontologas arba burnos higienistas.
Šiame amžiuje dantis turi valyti tėvai. Taip pat svarbu nepalikti vaiko užmigti su pieno, mišinio, sulčių ar saldinto gėrimo buteliuku.
Nuo 3 iki 6 metų
Vaikas gali mokytis valyti dantis savarankiškai, tačiau tėvai vis dar turėtų juos kruopščiai išvalyti arba patikrinti valymo kokybę. Šiuo laikotarpiu svarbu stebėti, ar neatsiranda dėmių, ertmių, jautrumo ir dantenų kraujavimo.
Nuo 6 iki 8 metų
Pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Jie išdygsta už pieninių dantų, todėl gali likti nepastebėti. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu gerai išvalyti galinius dantis ir pasitarti su odontologu dėl silantų.
Vyresniems vaikams ir paaugliams
Vaikui augant svarbu mokyti ne tik valyti dantis šepetėliu, bet ir prižiūrėti tarpdančius. Jei nešiojamas ortodontinis aparatas ar breketai, reikalingos papildomos priežiūros priemonės ir reguliarios profesionalios burnos higienos procedūros.
Tėvų pagalba ar kontrolė dažniausiai reikalinga tol, kol vaikas išmoksta dantis išvalyti kruopščiai ir nuosekliai.
Šiuolaikinė vaikų odontologija šiandien leidžia atlikti procedūras švelniai ir be streso – daugeliu atvejų vaikai nejaučia skausmo, o dažniausiai tik lengvą prisilietimą ar spaudimą. Ave Denta klinikoje dantys gydomi itin kruopščiai, ramiai ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko emocinę būseną, kad patirtis būtų kuo pozityvesnė.
Prieš nuskausminimą skiriamas ypatingas dėmesys vaiko komfortui – gleivinė gali būti patepama specialiu nuskausminančiu geliu, todėl pati nejautros injekcija dažniausiai yra nejaučiama arba sukelia tik minimalų diskomfortą. Gydytojai dirba švelniai, neskubėdami ir nuolat bendraudami su vaiku, kad jis jaustųsi saugiai.
Vaiko pojūčiai gydymo metu priklauso nuo danties būklės, procedūros apimties ir individualaus jautrumo, tačiau šiuolaikinių metodų dėka net sudėtingesnės procedūros dažniausiai praeina ramiai ir be skausmo.
