Alergologija – alergijų tyrimai

Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į įvairias aplinkos medžiagas, vadinamas alergenais. Ji gali pasireikšti sloga, odos bėrimais, akių niežėjimu ar kvėpavimo sutrikimais. Ave Vita klinikoje atliekama išsami alergijų diagnostika, nustatomos alergijos priežastys.

Dažniausiai pasireiškiantys alergijos simptomai

Alergijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo alergeno ir organizmo reakcijos. Dažniausiai pasireiškia:

  • čiaudulys ir sloga
  • nosies užgulimas
  • akių niežėjimas ir ašarojimas
  • odos bėrimai ar dilgėlinė
  • kosulys ar dusulys
  • virškinimo sutrikimai

Jeigu šie simptomai kartojasi arba sustiprėja tam tikrais sezonais, gali būti, kad juos sukelia alergija.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir stipri alerginė reakcija – anafilaksija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Laiku nustatyta alergija leidžia sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų.

Dažniausios alergijų rūšys

  • Alergija žiedadulkėms

Šienligė yra viena dažniausių alerginių ligų. Ji dažniausiai pasireiškia pavasarį ir vasarą, kai žydi įvairūs augalai. Dažniausiai vyraujantys simptomai: čiaudulys, sloga, akių ašarojimas, nosies niežėjimas.
  • Alergija namų dulkių erkutėms

Ši alergija pasireiškia ištisus metus, nes erkutės gyvena patalynėje, kilimuose ir minkštuose balduose. Dažniausi šios alergijos simptomai: lėtinė sloga, nosies užgulimas, kosulys, padaržnėję astmos priepoliai.

  • Maisto alergija

Maisto alergija gali sukelti įvairius simptomus nuo lengvų odos reakcijų iki stiprių sisteminių reakcijų. Dažniausi alergenai, kurie gali sukelti alergiją maistui: pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, soja, žuvis ir jūros gėrybės.

Kokie alergijų tyrimai atliekami?

Ave Vita klinikoje atliekami modernūs alergijų diagnostikos tyrimai iš kraujo mėginio:

  • Specifinių IgE antikūnų kraujo tyrimai. Šie tyrimai leidžia nustatyti jautrumą konkrečioms medžiagoms.
  • Išplėstinės alergenų paletės, kurios skirtos išsamesnei alergijos diagnostikai.

Kodėl alergijų vis daugėja?

Pastaraisiais dešimtmečiais alerginių ligų skaičius nuolat didėja. Tai siejama su:

  • oro tarša
  • pakitusiu gyvenimo būdu
  • per mažesniu kontaktu su natūralia aplinka
  • dažnu antibiotikų vartojimu
  • pasikeitusia mityba.

Dėl šių veiksnių imuninė sistema tampa jautresnė aplinkos dirgikliams.

Ką turėtų žinoti alergiškas žmogus?

Jeigu jums diagnozuota alergija, svarbu:

  • žinoti savo alergenus
  • vengti kontaktų su juos sukeliančiomis medžiagomis
  • laikytis gydytojo rekomenduoto gydymo
  • turėti reikiamus vaistus alerginės reakcijos atveju

Tinkamai valdoma alergija leidžia išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Jeigu įtariate alergiją yra tikslinga atlikti alerenų tyrimus.

Laiku nustatyta alergija leidžia sumažinti simptomus ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų.

Ar alergija gali atsirasti suaugus?

Taip. Nors alergijos dažnai prasideda vaikystėje, jos gali atsirasti ir suaugusiame amžiuje. Tai gali būti susiję su pasikeitusia aplinka, imuninės sistemos pokyčiais, ilgalaikiu kontaktu su alergenais, hormoniniais ar gyvenimo būdo pokyčiais.

Ar alergija gali praeiti savaime?

Kai kurios alergijos laikui bėgant gali susilpnėti, tačiau dažniausiai jos neišnyksta savaime. Negydoma alergija gali progresuoti ir sukelti kitas ligas, pavyzdžiui bronchų astmą. Todėl yra svarbu laiku atlikti alergijos tyrimus ir parinkti tinkamą gydymą.

Ar galima visiškai išgydyti alergiją?

Daugeliu atvejų alergija yra lėtinė būklė, tačiau tinkamas gydymas leidžia sėkmingai kontroliuoti simptomus. Siekiant išgydyti alergiją gali būti taikomi šie metodai:

  • alergenų vengimas;
  • medikamentinis gydymas;
  • alergeno specifinė imunoterapija.

Tinkamai parinktas gydymas leidžia pacientui gyventi pilnavertį gyvenimą.

Sužinokite daugiau arba palikite atsiliepimą.
Sutinku, kad mano atsiliepimas būtų viešai publikuojamas šioje svetainėje