Storosios žarnos vėžys - viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500–1700 naujų šio vėžio atvejų. Tai sudaro apie 10 proc. visų naujų vėžio susirgimų, todėl jo profilaktikai, gydymui bei reabilitacijai skiriamas labai didelis dėmesys.
Storosios žarnos vėžiu dažniausiai serga 50–75 metų amžiaus žmonės. Su kuo susijusi šios ligos rizika? Tai sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas.
Skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingi storosios žarnos vėžio simptomai. Ankstyvojoje ligos stadijoje jie dažnai net nejuntami, tačiau laikui bėgant pasireiškia vis stipriau. Dažniausi yra šie:
- viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujas išmatose;
- nuolatinis diskomfortas pilve, spazmai, pūtimas arba skausmas;
- nepilno pasituštinimo jausmas;
- pastovus nuovargio jausmas;
- bendras silpnumo jausmas;
- kūno masės sumažėjimas.
Šie simptomai nebūtinai reiškia storosios žarnos vėžį. Jie gali atsirasti ir dėl kitų susirgimų. Todėl, pastebėjus bent vieną iš jų, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Svarbu tai, kad šį susirgimą diagnozavus ankstyvoje stadijoje, storosios žarnos vėžio gydymas gali būti labai efektyvus.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų amžiaus imtinai. Patikra pagal šią programą vykdoma vieną kartą per 2 metus.
Norint pasitikrinti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris Jums paskirs slapto kraujavimo testą. Jeigu atsakymas bus teigimas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą tolimesniam ištyrimui.
Programos kriterijus atitinkantiems pacientams dalyvavimas yra nemokamas. Programos išlaidas apmoka valstybė.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.